„Gaunu pensiją ir atlyginimą. Išgyventi lengviau negu tik iš pensijos, dirbsiu tiek, kiek galėsiu“, – sako pardavėja dirbanti 71-erių alytiškė Janina. Ar ne laikas senjorams ilsėtis ir darbo vietas užleisti jauniems specialistams, domėjosi „Alytaus naujienos“.
Į pensiją 2026 metais – 65-erių
Šiuo metu moterys į pensiją išleidžiamos 60 metų ir 4 mėnesių, vyrai – 62 metų ir 8 mėnesių. Nuo 2012-ųjų metų pensinis amžius pradėtas tolinti. Kasmet moterims jis ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2. 2026 metais pensinis amžius tiek moterims, tiek vyrams pasieks 65 metų ribą. Pensinio amžiaus didinimas neišvengiamas dėl prastėjančios šalies demografinės padėties ir siekiant subalansuoti valstybės skolas. Daugelyje Europos Sąjungos šalių pensinis amžius siekia 65 metus, kai kuriose jį planuojama didinti iki 66–67 metų.
„Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis“, – skelbiama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje. Senatvės pensija skiriama, kai asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jeigu jam sukanka įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos.
Mieste dirbančių pensininkų daugiau negu kaime
Lietuvos statistikos departamentas pateikia užimtų gyventojų duomenis pagal amžiaus grupes: 55–64 metų ir nuo 65 metų bei daugiau. Užimti gyventojai – asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno: tai samdomieji darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys.
Dirbančiųjų nuo 65-erių metų ir daugiau Lietuvoje 2011-aisiais buvo 28,8 tūkst. – kaip Raseinių ir Rokiškio miestų gyventojus kartu sudėjus. Dirbančių pensinio amžiaus žmonių mieste beveik tris kartus daugiau negu kaime (mieste – 21,3 tūkst., kaime – 7,5 tūkst.). Dirbančių moterų mieste (11,3 tūkst.) yra daugiau negu vyrų (10 tūkst.). Kaime atvirkščiai – dirbančių vyrų (4 tūkst.) daugiau negu moterų – 3,5 tūkst.
Palyginti su 2010 metais, dirbančių pensinio amžiaus asmenų nuo 65-erių ir daugiau metų 2011 metais padidėjo 16,3 procento. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2010-aisiais tokių buvo 24,1 tūkst.
Senatvės pensija – miražas
„Nors esu pensininkė, ketinu ir toliau dirbti, kol atleis, nes normali pensija – kaip miražas dykumoje. Esu mokytoja, mano mąstymas daug geresnis negu bet kurio kito iš universiteto suolo atėjusio absolvento, – įsitikinusi Alytaus rajone mokytoja dirbanti pensininkė. Paklausta, kodėl darbo vietos neužleidžia jaunam specialistui, pedagogė pykteli: – Mano darbo patirtis didesnė – mokykloje dirbu 40 metų, todėl aš ir turiu dirbti. Kuomet pajausiu, kad nebegaliu dirbti, tada ir išeisiu.“
Savo pavardės nenorėjusi atskleisti mokytoja įsitikinusi, jog negatyvi visuomenės nuomonė apie dirbantį vyresnio amžiaus žmogų nepagrįsta. „Kam reikia, tas ir žino, jog man laikas į pensiją, tačiau nenoriu, kad žinotų tie, kuriems nereikia. Pas mus darbe yra keletas dirbančių pensininkių, bet ant kaktos metai neparašyti, o mes savo darbą gerai dirbam. Žinoma, jauni specialistai geriau moka dirbti kompiuteriu, tačiau mokykloje ne tai svarbiausia. Gebėjimas susikalbėti su mokiniais, juos auklėti ir kontroliuoti – to universitetai gerai neišmoko, o patirtis mus jau išmokė“, – įsitikinusi 65-erių pedagogė.
68-ąjį gimtadienį ką tik atšventusio vairuotojo Aloyzo manymu, dirbantis pensininkas – problema: „Normalioje valstybėje žmonės senatvėje ilsisi, keliauja po šalį ir net po pasaulį, daug vokiečių galima sutikti vasarą mūsų pajūryje, o Lietuvoje pensija tokia skurdi, kad net mokesčiams ir maistui neužtenka, todėl žmonės ir priversti dirbti, kol numirs. Tai didelė bėda. Jauni žmonės neturi darbo, o pensininkai dirba. Taip neturėtų būti.“
Mokytojams – valstybės tarnybos pavyzdys
Anot Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno, Alytuje dirbančių pensinio amžiaus mokytojų problema yra labai opi: „Pagal Darbo kodeksą nėra tokios galimybės atleisti specialistą, jeigu jam sukako pensinis amžius. Svarbiausia, ar jis atlieka savo pareigas teisingai ir profesionaliai. Mano nuomone, čia turėtų būti taip, kaip valstybės tarnyboje. Dirbi iki 65-erių metų, o paskui tave gali atleisti. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas iki vienerių metų, o bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. Seimas buvo pasiruošęs tą daryti ir švietimo sistemoje, tačiau nepadarė. Todėl dabar mokytoją galima atleisti tik šalių susitarimu, o jeigu viena iš šalių nesutinka – tada jis gali dirbti ir iki 70 ar 80 metų. Manau, turėtų būti sudaryta galimybė dirbti jauniems specialistams.“
Mokytojas dirba vadybininku
„Ieškojau darbo mokyklose, tačiau atsimušdavau į sieną: arba per jaunas, arba duotume darbo, bet yra garbaus amžiaus žmonių, kurie savo vietų neužleidžia“, – apie darbo paieškas pasakojo jaunas specialistas Andrius. Ketverius metus universitete mokęsis mokytojo darbo, šiandien jis dirba vadybininku.
„Visi sako, kad vadybininkų pilna, bet vadybininko darbą lengviau susirasti negu mokytojo, vadybininkais dirba jaunesni žmonės, neteko matyti nė vieno pensininko. Nepakeičiamų nėra, tačiau kaip vyresniems žmonėms tą paaiškinti? Čia kaip tame anekdote: kaip pagyvenusiai sekretorei pasakyti, kad ji atleidžiama iš darbo? Ponia Maryte, jūs taip puikiai dirbate, kad neįsivaizduoju, ką be jūsų darytume, tačiau nuo pirmadienio mes pabandysim“, – apie darbo paieškas ironiškai kalbėjo alytiškis Andrius.
