Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse laikas vis dar sustojęs. Jų vietiniai gyventojai naudojasi lauko tualetais ir vietine vandentiekio sistema. Vilniaus miesto savivaldybė per ateinančius trejus metus žada skirti 10 milijonų eurų tokių teritorijų prijungimui prie centrinės vandentiekio ir nuotekų sistemos.
Tiesa, reikalus su vietinėmis nuotekomis ir vandentiekiu Lietuva turėjo pabaigti dar pernai. Kokia situacija yra dabar – komentavo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
„Pagal šios dienos statistiką ir duomenis, Lietuvoje prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų yra prisijungę apie 82 procentus gyventojų, o 18 proc. apsirūpina individualiai – čia yra šuliniai ar gręžiniai. Tuo tarpu, kalbant apie nuotekas, turime prisijungimą apie 80 procentų prie tinklų ir 20 procentų turime individualiai ta paslauga apsirūpinančius – čia yra ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai ir išgrėbimo duobės“, – pasakojo ji.
Pažeidimų liko, bet tikimasi, kad EK įvertins pažangą
R. Radavičienė atskleidė, kaip Lietuvai pavyko tvarkytis su Europos Komisijos pripažintu pažeidimu.
„Kaip žinia, šio pažeidimo šalinimas yra tikrai labai imlus laikui, tad ne viską pavyko padaryti, bet, bet kokiu atveju, pažanga yra didžiulė.
Visų pirma, yra rekonstruota Kėdainių valykla ir jau 3 metus nuotekos yra valomos iki nustatytų rodiklių, o šitas aspektas pažeidime buvo pažymėtas kaip vienas esminių.
Taip pat, buvo peržiūrėta visa teisinė aplinka ir reikia pasakyti, kad šiandien iš 58, Europos Komisijos pažeidime įvardintų aglomeracijų, kuriose neteisingai susitvarkoma, problemos išliko šešiose“, – kalbėjo ji.
Anot pašnekovės, gera žinia yra ta, kad net ir likusiose keliose savivaldybėse pokyčiai jau yra planuojami.
„Projektai vyksta. Kai kur yra likę tik prijungimo gyventojų būstų prie tinklų klausimas, taigi – tikrai tikimės, kad visą šitą pažangą komisija įvertins tinkamai“, – teigė R. Radavičienė.
Kaip teigė aplinkos viceministrė, tikimasi, kad 200 milijonų eurų siekiančios baudos Lietuvai išvengti pavyks.
„Tikrai santykinai yra mažas atsilikimas, tad labai tikimės, kad komisija įvertins visą mūsų pažangą, nes esminiai elementai yra išpildyti“, – teigė ji.
Situacija Lietuvoje yra nevienalytė
Nors pokyčiai, susiję su nuotekų ir vandentiekio problemomis, Lietuvoje yra tiesiog privalomi, vis dėlto, kaip pastebėjo R. Radavičienė, su jais ne visada sutinka patys gyventojai.
„Situacija, imant Lietuvos mastu, yra nevienalytė. Iš tiesų, tas infrastruktūros plėtros poreikis didžiausias stebimas Vilniaus regione. Tai yra natūralu. Mes turime šiokių tokių klausimų ir kai kurioms savivaldybėms kituose regionuose – tai ir Šiauliai, ir Kaunas, Panevėžys. Išties yra labai svarbu savivaldybėms turėti tuos infrastruktūros plėtros planus“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, tai, kad Vilnius tebeišlieka viena iš savivaldybių, kurios vėluoja pasitvirtinti tokius planus, išties nedžiugina.
„Būtent tame plane ir turėtų būti visi atsakymai – kokiais tempais, kokia eiga mes tų tikslų sieksime ir kaip vystysime tą plėtrą“, – teigė R. Radavičienė.
Taigi, aplinkos viceministrės teigimu, pasistengti dar reikėtų Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kai kuriems Šiaulių regionams.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
