Vos dvidešimtmetį perkopę jaunieji verslininkai iš Kalifornijos (JAV) Scottas ir Stacey Ferreiros atsakė į lakonišką milijardieriaus sero Richardo Bransono žinutę „Twitter“ socialiniame tinkle ir jau po poros mėnesių R. Bransonas bei dar vienas verslo magnatas – Jerry Murdockas – tapo jų įmonės investuotojais, parėmusiais brolio ir sesers verslą 1 milijonu JAV dolerių.
Verslo idėją pasufleravo sugedęs kompiuteris
Scottas ir Stacey Ferreiros savo įmonę įkūrė prieš porą metų. Jų sukurta internetinė programa MySocialCloud.com skirta interneto vartotojams valdyti aktyvumą internete ir saugoti jų prisijungimo vardus, slaptažodžius bei kitus duomenis.
Ši verslo idėja kilo tuomet antrakursiui Scottui Ferreirai, kai sugedus kompiuteriui, jis prarado dokumentą, kuriame buvo surašyti visi prisijungimai, slaptažodžiai ir kiti vertingi duomenys. Susidomėjęs duomenų saugojimo programomis, vaikinas nerado nei vienos pakankamai geros, todėl nusprendė tokią sukurti pats.
Brolio idėja patiko ir jo seseriai Stacey Ferrerai, po pirmojo kurso Niujorko universitete nusprendusiai pasiimti akademines mokslų atostogas ir padėti Scottui vystyti verslą. Į savo komandą jie priėmė ir technologijų specialistą Shivą Prakashą.
Netrukus jų verslo idėja ir neseniai įkurta įmonė sulaukė paramos iš galingiausių verslo magnatų – Richardo Bransono ir Jerry Murdocko. O viskas prasidėjo nuo socialinio tinklo „Twitter“.
Startuoliai R. Bransono dėmesį patraukė „Twitter“ tinkle
Stacey Ferreira pasakoja, kad vieną dieną nusprendė pasitikrinti seniai nelankytą savo paskirą „Twitter“ tinkle. Prisijungusi, mergina pastebėjo milijardieriaus R. Bransono kvietimą atvykti į Majamį, kartu su juo išgerti po kokteilį ir paaukoti 2 tūkstančius dolerių jo labdaros organizacijai „Free the Children“.
Stacey ir Scottas akimirksniu priėmė ši verslininko pasiūlymą ir parašė jam laišką kvietime nurodytu adresu. Laiške paaiškino, kad koktelių gerti jie negalės (tuo metu jiems abiems buvo po 20 metų, o JAV alkoholį vartoti galima tik nuo 21-erių), tačiau labai norėtų atvykti į Majamį ir susitikti su R. Bransonu, kuris pats kadaise verslą pradėjo būdamas paauglys.
Iš tėvų pasiskolinę 4 tūkstančius dolerių labdarai, jaunuoliai jau po poros dienų spaudė ranką R. Bransonui. Po nepamirštamos išvykos jų bendravimas nenutrūko. Jaunųjų verslininkų veikla susidomėjo ir R. Bransono kolega Jerry Murdockas. Netrukus J. Murdockas atvyko į „MySocialCloud“ biurą artimiau susipažinti su Ferreiromis. Kitą dieną po susitikimo jis pareiškė, kad jiedu su R. Bransonu nori investuoti į jų kompaniją milijoną JAV dolerių.
„Ši investicija padėjo mūsų verslui labai sparčiai šoktelėti į priekį,“ – teigia Scottas Ferreira, didžiąją sumos dalį skyręs komandos, kurią šiuo metu sudaro 9 asmenys, finansavimui.
Tuo tarpu Stacey Ferreira, jauniems verslininkams patarianti naudotis visomis progomis, iki šiol negali patikėti socialinių tinklų galia: „Jeigu tą kartą nebūčiau prisijungusi prie „Twitter“, nebūčiau pamačiusi R. Bransono kvietimo ir šiandien nebūtume ten, kur esame.“
Lietuvos startuoliai investuotojų ieško patys
Lietuvių startuolių įmonės „Mobofree“, kuri yra užsienyje itin populiarus nemokamas bendravimo ir pažinčių klubas, bendrasavininkas ir vyriausiasis technologijų specialistas Vytenis Darulis šį R. Bransono žingsnį vertina kaip sėkmės bilietą ir kaip puikią motyvacinę priemonę kitiems startuoliams stengtis, tikint, kad jie irgi gali būti vieni tų laimingųjų, kuriuos pastebės R. Bransonas ar kitas galingas investuotojas.
Pasak V. Darulio, startuolių įmonių finansavimas naudingas visiems – ir tiems, kurie paramą gauną, ir tiems, kurie ją suteikia: „Startup“ įmonėms priklauso ateitis. Būtent jose buriasi aktyvūs, iniciatyvūs ir novatoriški žmonės, jose gimsta inovacijos bei netikėčiausios idėjos. Tačiau be finansinės paramos dauguma tokių idėjų ir iniciatyvų taip ir liktų tik idėjomis, o išorinis skatinimas ir parama padeda jas realizuoti, paversti realybe ir pristatyti didesniam potencialių vartotojų ratui. Pasyviai sėdėti ir laukti, kol investuotojai patys mus pastebės ir pasiūlys pagalbą būtų naivu. Todėl investuotojų aktyviai ieškome patys – kreipėmės į eilę rizikos kapitalo fondų, privačių verslo angelų. Taip pat stengiamės aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose ir konkursuose, kurie padeda būti greičiau pastebėtiems potencialių investuotojų.“
V. Daruliui pritaria ir startuolio „Lekste.lt“ įkūrėjas Romualdas Urbonas. „Lekste.lt“ plėtoja maisto į namus užsisakymo verslą ir jaunųjų verslininkų skatinimo konkurse „Verslauk“ yra laimėję antrąją vietą. R. Urbonas pasakoja, kad iš pradžių jie stengėsi viską daryti patys, tačiau vėliau suprato, kad patyrusių žmonių pagalba naujam verslui – neįkainojama.
„Iš pradžių norėjome viską atlikti patys, tačiau bėgant laikui ir šnekantis su specialistais supratome, kad pagalba iš šalies, ypač patyrusių žmonių, yra labai naudinga, – pasakoja R. Urbonas. – „Lekste.lt“ pavyko susitarti su Danijoje jau 10 metų veikiančia įmone, kuri vykdo būtent šią veiklą ir įkurti bendrą Lietuvos-Danijos įmone. Šiuo žingsniu mes laimėjome nemažai patirties, o taip pat perėmėme ir visą technologinę pusę. Nereikėjo visko statyti nuo pat pamatų.“
Stengiantis patraukti investuotojų dėmesį, R. Urbono teigimu, svarbiausia įdėti labai daug darbo: „Vienas svarbiausių dalykų yra kuo smulkiau ištirti savo verslo modelį, pasidaryti rinkos tyrimus. Kad ir kokie tikslūs ar nelabai jie būtų, investuotojams labai svarbu įrodyti, kad buvo sunkiai dirbta ir yra maksimaliai įsigilintą į šios šakos virtuvę. Kad komanda yra pasiryžusi vykdyti šitą projektą ir atiduoti jam visą save. Pavyzdžiui, mūsų verslo planas buvo rašomas, pildomas, taisomas, perrašomas. Jeigu žmogus ateis tik su paprasta idėja ir be jokio įdirbio bei komandos, vargu ar jis sudomins investuotoją. Mes buvome pastebėti tik po rimto 3-4 mėnesių įdirbio, o konkurse „Verslauk“ antrąją vietą laimėjome tik po pusės metų rimto darbo. Savaime suprantama visa komanda dėl to labai daug rizikavo ir labai daug dirbo.“
Investuotojus įtikina komandos patirtis ir pasirengimas
Nemažai startuolių ir laisvai samdomų darbuotojų vienija „Hub Vilnius“ – tai centras, suteikiantis darbo erdvę pradedantiems ir sparčiai augantiems technologiniams verslams. „Hub Vilnius“ įkūrėjas Mindaugas Danys matė ne vienų startuolių pradžią ir puikiai žino, ko reikia, kad naujas verslas pritrauktų investuotojus.
„Paprastai investicijų ieškantys startuoliai stengiasi kuo greičiau išleisti savo produktą į rinką, kad galėtų gauti vartotojų grįžtamąjį ryšį ir užsiaugintų didelį vartotojų (nesvarbu mokančių už paslaugas ar ne) skaičių. Norint tai pasiekti, jie arba investuoja visas turimas savo santaupas arba dalyvauja „greitintuvuose“, kuriuose gauna šiek tiek lėšų dviejų mėnesių veiklai finansuoti ir daugybę patarimų bei dėmesio iš rizikos kapitalistų, jei greitintuvas turi prestižą ir yra žinomas, – pasakoja M. Danys. – Vėliau rizikos kapitalo investuotojai vertina startuolius atsižvelgdami į daugybę kriterijų, kurių svarbiausi: komandos patirtis ir pasirengimas, kuriamo produkto spartaus augimo potencialas, vartotojų skaičius ir jų augimo tempas bei verslo modelis arba monetizacija – tai yra pajamų gavimo būdas ir apimtys.“
Pasak M. Danio, anksčiau daugiau dėmesio buvo kreipiama į vartotojų auginimą, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas, dabar, didesnio dėmesio sulaukia verslo sprendimų kūrėjai su aiškiu paslaugų monetizacijos modeliu ir prognozuojamais pajamų srautais: „Ne visi startuoliai siekia rizikos kapitalo savo veiklos pradžioje, ankstyviausioje stadijoje. Nemažai jų nori startuolio vertę užauginti savarankiškai ir „neatskiesti“ įmonės kapitalo. Tačiau iš tiesų rizikos kapitalas yra būtinas startuolių ekosistemos elementas. Šiuo metu vyrauja ištekliams ir investicijoms mažai imli startuolio kūrimo metodologija, kuri akcentuoja kuo dažnesnį kuriamo sprendimo pasitikrinimą su uždara arba atvira vartotojų grupe ir nuolatinį produkto tobulinimą.“
Ar Lietuvoje kada nors bus „Skype“ precedentas?
„Hub Vilnius“ įkūrėjas teigia, kad Lietuvoje spartuoliai gana sėkmingai ieško ir randa investuotojus, tiesą, tokių sėkmės istorijų, kurios taptų pasauliniais pavyzdžiais dar nėra, bet viskas prieš akis.
„Kol kas turime tik startuolių, kurie pritraukė pradinės stadijos investicijas iki 1 mln. litų (investuota iš „Practica Capital“, Tado Karoso ir kitų rizikos kapitalo fondų), todėl jų dar negalima vadinti tikraisiais sėkmės pavyzdžiais. Tačiau tai gera pradžia stiprinant Lietuvos startuolių ekosistemą, užpildant trūkstamas ekosistemos dalis, – tikina M. Danys. – Dažnai sekančių etapų investuotojai vertina startuolį dešimt ir daugiau kartų brangiau, nei pradinės investicijos metu.
Lietuvoje dar neturėjome „Skype“ precedento, kuris prieš kelis metus paskatino rizikos kapitalo ir startuolių ekosistemos plėtrą Estijoje, kai vietiniai „Skype“ darbuotojai, pardavus įmonės akcijas, gavo savo dalį. Nepaisant to, jau esamos investicijos į lietuviškus startuolius labai skatina jaunimo susidomėjimą šia veiklos rūšimi ir sukūrė prielaidas atsirasti startuolių srautui bei jam augti. „Hub Vilnius“ irgi prisideda prie startuolių ekosistemos plėtros, organizuodamas komandų būrimosi ir prototipų kūrimo renginius, suteikdamas mentorių konsultacijas ir darbo erdvę pradedantiems sparčiai augantiems technologiniams verslams.“
Išties smalsu, ar nors vienas iš Lietuvos startuolių galėtų patraukti R. Bransono dėmesį?
Birželio 2 d. Lietuvoje viešėsiantis verslininkas lyderystės konferencijoje „Forum One“ jis skaitys pranešimą ir dalinsis patarimais, kurių, pasak jo, nemoko jokioje verslo mokykloje bei susitiks su „Diamond“ bilietus įsigijusiais forumo dalyviais.
