aA
Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje.
Ar euro zona pasimokė iš savo graikiškosios odisėjos?
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Nors ir Europos, ir Graikijos politikai šalies sugrįžimą į rinkas pavadino „istorine“ gera žinia, devyniolikai šalių, kurios yra įsivedusios bendrąją valiutą, tebekyla rimtų iššūkių.

Graikijos bumerangas

„Graikijos krizė nebuvo išspręsta, ji tiesiog buvo atidėta“, – pareiškė Charles Wyploszas, tarptautinės ekonomikos profesorius iš Tarptautinių ir plėtros studijų instituto Ženevoje.

Iki 2032 metų Atėnai net nepradės grąžinti didelės dalies savo milžiniškos skolos, kuri tebesudaro net 180 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto (BVP). O pasakyti, kokia tais metais bus šalies politinė ir ekonominė padėtis, nėra įmanoma.

TVF pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo pažėręs įspėjimų dėl ilgalaikio Graikijos skolų tvarumo, nors euro zona ir ėmėsi veiksmų joms sumažinti.

Ch. Wyploszas sukritikavo Europos Sąjungą dėl „įspūdingo cinizmo“, kurį blokas, jo nuomone, pademonstravo per krizę.

„Problemos nebuvo išspręstos, bet jie apsimetė manantys, kad tai buvo padaryta, – pareiškė profesorius. – Vienaip ar kitaip, įvyks sprogimas. Gerokai prieš 2032 metus Graikiją vėl ištiks krizė.“

Europos skolų kalnas

„Mes jokiu būdu neišsprendėme valstybinės skolos problemos, kuri tebėra didelė Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, nepaisant šių šalių pastangų“, – įspėjo Prancūzijos pasaulio ekonomikos tyrimų centro (CEPII) direktoriaus pavaduotoja Anne-Laure Delatte.

Europos sunkiasvoriai Prancūzija ir Ispanija taip pat turi dideles skolas, o tai gali dar padidinti spaudimą euro zonai.

„Skola yra pažeidžiamumo veiksnys, kuris gali būti toks stiprus, jog gali pereiti į rinkas“, – pridūrė A. L. Delatte.

Tačiau kitų eurą įsivedusių šalių skolos sumažėjo, taigi bendros valiutos zona vis labiau susiskaido į „geruosius mokinius“ ir kitus, turinčius skirtingų interesų.

Pirmoji grupė palaiko biudžeto drausmę ir išlaidų kontrolę, o antroji ragina siekti didesnio solidarumo.

Italijos keliama grėsmė

Italija ima kelti didelę riziką euro zonai ir tai, be kita ko, lemia šalies skolos, jos trapūs bankai ir visų pirma populistinė vyriausybė, kuri, regis, yra nusiteikusi siekti konfrontacijos su Briuseliu, sako ekonomistai.

„Yra šalis, kurios skolos siekia 130 proc. BVP, kuri turi rimtų vidaus problemų ir nešvarią bankų sistemą, ir jai dabar vadovauja žmonės, kurie nežino, ką ketina daryti. Grėsmė yra labai aiški“, – pareiškė Ch. Wyploszas.

Naujosios Italijos vyriausybės ekonominė strategija tebėra nekonkreti ir iš Romos vis sulaukiama prieštaringų ženklų.

Tačiau po mirtinos automobilių viaduko Genujoje griūties praėjusią savaitę Italija – visų pirma jos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) – ir ES susirėmė dėl išlaidų ribų.

„Euro zona dabar neturi priemonių ar institucijų, kurios jai padėtų tvarkytis su rimta Italijos skolų krize“, – pareiškė Philippe Martinas, prestižinio Paryžiaus politikos mokslų instituto profesorius, kuris yra artimas Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

Euro zonos ateitis

Skolų krizė euro zonai padėjo save sustiprinti, visų pirma sukūrus Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir sutvirtinus vadinamąją bankų sąjungą, kurioje visiems bankams taikomos vienodos taisyklės.

Tačiau reformos tebėra neužbaigtos, o E. Macrono pastangos imtis tolesnių žingsnių ir, pavyzdžiui, sukurti euro zonos biudžetą, vis dar sulaukia priešiškumo iš valiutos bloko šiaurės, kuri palaiko griežtą taupymą ir baiminasi, kad jai teks mokėti už prasiskolinusius pietus.

„Nesu tikra, ar bus pasiektas sutarimas, koks turėtų būti euras, – pareiškė Nathalie Janson iš NEOMA verslo mokyklos Prancūzijos Ruane. – Euras galiausiai tapo chaotiška valiuta, kurios kursas nuolat svyruoja, nors jis buvo iš pradžių skirtas tam, kad garantuotų stabilumą.“

BNS
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (3)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo FNTT dėl jai skirtų sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijai prognozuoja tikrą vidinę katastrofą: iki šių metų pabaigos kai kurie regionai tiesiog „numirs“ (2)

Istorikas ir publicistas Kamilis Galejevas teigia, jog šiuo metu Rusijoje vyksta įdomūs procesai...

Elektros tiekėją pasirinkęs vyras pasijuto apgautas: pasirašęs sutartį gavo žinią apie pakeistą kainą

Atsakingų institucijų patarimai, kaip pasirinkti elektros tiekėją, nebūtinai apsaugo vartotojus...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Gydytoja – apie ligą, kuri atslenka nepastebimai: žmogus jaučiasi gerai, kol vieną dieną neapanka

Apie besivystančią ligą neretai įspėja kokie nors simptomai. Visgi yra ligų, atslenkančių...

Teisėja pataria, ką daryti oro linijoms atšaukus ar atidėjus skrydį

Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių atstogauti vyksta į užsienį, o dažnas iš jų –...

Delfi PliusMisha Savic; ELTA

Vienoje Europos šalyje – visiškai kitokios nuotaikos: net po invazijos Putiną palaiko labiau nei ES (3)

Dauguma serbų nepritartų narystei Europos Sąjungoje, rodo apklausa, atskleidžianti...

Karas Ukrainoje. Rusija atakuoja Lysyčanską, JAV sako, kad užimti Chersono rusams nepavyks

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Rusijos karinėje vadovybėje – drastiški pokyčiai: prabilo apie didžiausią problemą (2)

Analitikų teigimu, Rusijos gynybos ministerijos išplatinti oficialūs pareiškimai ir filmuota...

„Delfi agro“. Juodojo lagamino kelionė, arba kodėl geriausios lietuviškos sėklos išvežtos į Šiaurę

Mūsų pasakojimas apie rinktinių lietuviškų sėklų kelionę į unikalią vietą.

Užkalnis kvepia kaip Versačės parfumerijos tinginystė

Šį prekės ženklą Lietuvoje runkeliai, šeimamaršiai ir provincijos kiaunės vadina Verseisa,...

Jurijaus Šatunovo laidotuvių metu kilo skandalas: sureagavo ir bažnyčios šventikas

Birželio 23 d. nuo infarkto mirus Jurijui Šatunovui, jį išlydėti amžinojo poilsio panoro galybė...