Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis tvirtina, kad infliacijos tikslo keitimas būtų žalingas ECB reputacijai, tuo tarpu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškina, kad šiuo metu tikslo keisti nereikėtų, tačiau ateityje dėl pokyčių diskutuoti reikės – ekspertas pabrėžia ir paties principo keitimą.
LB: yra ir svarbių ekonominių priežasčių nekeisti infliacijos tikslo
LB ekspertas S. Šiaudinis tikino, kad infliacijos tikslo nereikėtų keisti ne tik dėl to, jog ECB reputacijai dabar tai būtų žalinga, tačiau tam yra ir svarbių ekonominių priežasčių – pasak jo, 2 proc. infliacijos tikslas yra optimalus brandžiai ekonomikai.
„Infliacijos tikslo keitimas, šiuo atveju, padidinimas, būtų žalingas centrinio banko reputacijai, nes būtų suprantamas kaip priverstinis tikslo keitimas susidūrus su sunkumais jį pasiekti. Tačiau yra ir svarbių ekonominių priežasčių nekeisti infliacijos tikslo. Praktika rodo, kad 2 proc. infliacijos tikslas yra optimalus brandžiai ekonomikai ir euro zonai kaip visumai“, – Eltai teigė S. Šiaudinis.
„Lietuvai yra normali kiek aukštesnė infliacija dėl vis dar gerokai žemesnio kainų lygio ir ekonomikos integracijos su aukštesnio kainų lygio euro zonos ekonomika“, – pažymėjo jis.
S. Šiaudinis taip pat aiškino, kad 2 proc. infliacija yra pakankama kompensuoti statistikos tendenciją šiek tiek pervertinti faktinę infliaciją dėl vertinimo netobulumų.
„2 proc. infliacijos tikslas yra pakankamai didelis, kad iš esmės sumažintų defliacijos riziką atskirose euro zonos valstybėse, jeigu pasiekiamas 2 proc. infliacijos vidurkis visai euro zonai. Kita vertus, 2 proc. infliacija yra pakankamai maža ir asocijuojasi su faktiniu kainų stabilumu“, – sakė LB atstovas.
„3 proc. infliacijos tikslas didintų dar didesnės infliacijos riziką, o 1 proc. tikslas keltų defliacijos riziką nepalankų ekonominių sukrėtimų (šokų) atveju“, – akcentavo jis.
N. Mačiulis: ateityje dėl kainų stabilumo tikslo diskutuoti reikės, bet kai bus užgesintas dabartinis gaisras
Ekonomistas N. Mačiulis pritaria, kad šiuo metu infliacijos tikslo keitimas nebūtų geras sprendimas, nes tai mažintų pasitikėjimą ECB ir jo galimybėmis siekti kainų stabilumo. Tačiau jis pažymėjo, kad diskusija ateityje yra galima dėl to, kaip ECB galėtų siekti savo tikslų, nes, anot eksperto, pastarųjų metų centrinio banko vykdoma monetarinė politika siekiant suvaldyti kainas buvo labai nesėkminga.
„Monetarinė politika siekiant suvaldyti kainas buvo per laisva, pinigų pasiūla buvo padidinta per daug, palūkanos buvo sumažintos į nesveikai žemą lygį ir buvo neigiamos ilgą laiką, nors to poreikis yra labai abejotinas“, – Eltai aiškino N. Mačiulis.
„Dabar vėl ECB galimai persistengs ir daugėja ženklų, kad palūkanų normas pakels į daug didesnį lygį, negu reikėtų“, – sakė jis.
„Swedbank“ ekonomistas tikino, kad pagrindinė problema yra tai, jog monetarinė politika yra labai vėluojanti ir pakėlus arba sumažinus palūkanų normas, poveikis realiai ekonomikai yra labai lėtas. Anot jo, įvairiais skaičiavimais, iki to laiko, kol poveikis būna matomas, gali užtrukti 2 metus.
„Įvairiais skaičiavimais gali užtrukti iki 2 metų, kol palūkanų normų pakeitimas paveikia realius gyventojų ar įmonių veiksmus. Dėl šios priežasties matome tokias situacijas, kai iš pradžių ECB vėluoja kelti palūkanas, o dabar eina link to, kad jos bus padidintos per daug“, – tvirtino ekspertas.
„Diskutuoti apie tai, kaip turėtų būti apibrėžiamas ir įgyvendinamas ECB kainų stabilumo tikslas reikės, bet tik po to, kai bus užgesintas dabartinis gaisras“, – pažymėjo jis.
Galima vietoje infliacijos numatyti nominalaus BVP pokyčio tikslą
N. Mačiulis akcentavo, kad 2 proc. infliacijos tikslas yra numatytas dėl didžiųjų Centrinių bankų konsensuso, nes toks dydis yra artimas kainų stabilumui. Jis taip pat pažymėjo, kad nulinės infliacijos tikslas būtų labai rizikingas ir tokiu atveju padidėtų galimybė susidurti su „blogąja defliacija“.
„Tuomet labai didelė rizika, jog susidursime su defliacija, kainų mažėjimu ir būtent su ta blogąją defliacija, kuomet dėl kainų mažėjimo gyventojai atsideda sprendimus pirkti ilgo laiko vartojimo prekes, atsiranda perteklinis taupymas, įmonės negali didinti atlyginimų, nekuria naujų darbo vietų ir susidaro spiralė. Tai labai neigiamas, žalingas reiškinys ir ekonomistai sutaria, kad reikėtų siekti nedidelės infliacijos“, – sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad ECB yra kritikuojamas ne dėl skaičiaus, kuomet siekiama 2 proc. infliacijos, bet paties principo. Anot eksperto, vietoje infliacijos rodiklio būtų galima numatyti nominalaus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio tikslą.
„Mes galime turėti tokių laikotarpių, kai ekonomikos augimas labai silpnas, nedarbo lygis nedidėja, bet infliacija gali būti didesnė nei 2 proc. dėl sutrikusių tiekimo grandinių, dėl žaliavų kainų šuolių“, – teigė N. Mačiulis.
„Dėl to vienas iš labiausiai pagrįstų akademinių pasiūlymų, kaip reformuoti bankų sistemą, yra neužsibrėžti infliacijos kažkokio tikslo, bet numatyti nominalaus BVP pokyčio tikslą, nes jis apima kainų pokytį, realų ekonomikos augimą ir leidžia siekti kainų stabilumo nepaveikiant darbo vietų kūrimo“, – aiškino jis.
