Kaip rašoma prokuratūros pranešimą spaudai, valstybės kaltintoja prašė teisiamajam skirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 39 tūkst. litų baudą. Prokurorė siekė taikyti nusikalstamu būdu įgyto turto, automobilio, nešiojamojo kompiuterio bei kratos metu paimtų pinigų – daugiau kaip 7 tūkst. eurų ir 2 tūkst. 800 litų, konfiskavimą.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinimą palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės teigimu, šioje baudžiamojoje byloje pavyko atskleisti, kad tuo metu bedarbiu užsiregistravęs kaltinamasis vertėsi neteisėta komercine veikla stambiu mastu ir gautas milijonines pajamas legalizuodavo atlikdamas finansines operacijas pasinaudojant kitų asmenų sąskaitomis.
Pasak pranešimo, ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad panevėžietis iš tarptautinės šešėlinės prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra gavo daugiau kaip 1 mln. 105 tūkst. litų ir išvengė prievolės valstybei nesumokėdamas 68 tūkst. litų pajamų mokesčių.
Šis paskelbtas nuosprendis pirmasis iš penkių neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo baudžiamųjų bylų, kurias šiemet teismui perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Baudžiamasis kodeksas už siekimą nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, įgytą nusikalstamu būdu, numato laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, už neteisėtą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
