Ketvirtadienį „Delfi“ paskelbus apie Aplinkos ministerijos planus nuo 10 iki 50 eurų padidinti mokestį už tonos nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne, S. Gentvilas pasidalino 2018 metų rugsėjį Aplinkos ministerijai ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateiktu asociacijos raštu dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atidėjimo.
„Dar 2015 metais buvo tikimasi, kad jau nuo 2018 metų Kaune ir Vilniuje pradės veikti komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrengimai. Tačiau esama situacija tokia, kad iki šiol nėra sukurta deginimo pajėgumų, o esami „Fortum Klaipėda“ (dabar „Gren Klaipėda“ – „Delfi“) pajėgumai deginti atliekas riboti ir gali sudeginti tik Klaipėdos regione susidarančias degias komunalines ir gamybines atliekas.
Pastaraisiais metais išaugo verslo atliekų deginimo poreikiai, todėl kiti regioniniai atliekų tvarkymo centrai negavo komunalinių atliekų deginimo kvotų 2019 metams.
Atsižvelgiant į tai, prašome persvarstyti mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms tarifus ir atidėti jų didinimą iki kol bus pastatyti komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginiai Kaune ir Vilniuje.
Prašome šiuo laikotarpiu taikyti 5 eurų už toną mokesčio tarifą, o sukūrus pakankamus deginimo pajėgumus iš karto taikyti 50 eurų/toną tarifą“, – rašoma asociacijos prezidento Algirdo Reipo pasirašytame dokumente.
Tačiau šiuo metu tokiam pačiam tarifui A. Reipas prieštarauja. Apie tai rašoma „Delfi“ publikacijoje. S. Gentvilas stebėjosi tokiu pozicijos pasikeitimu ir pastebėjo, kad ateityje sąvartynai apskritai turėtų likti istorija.
Ketvirtadienį A. Reipas „Delfi“ aiškino, kad situacija nuo 2018 metų yra pasikeitusi.
„Nebuvo nė vienos deginimo įmonės, o buvo noras iškart didinti mokesti iki 50 eurų. Akivaizdu, kad tuo metu, jei nėra jokios alternatyvos, o komunalinės atliekos bus deginamos, tai jokio skirtumo, koks tas mokestis bus.
Dabar pastatė tris įmones, komunalinių atliekų neima deginti, kvotų nėra, vasarą nėra kur dėti. Po to įstatymas buvo priimtas 2020 metais. Seimas priėmė naują, kur nustatė palaipsnį sąvartyno mokesčio augimą. Tai dabar ministras prisimena istoriją, kuri buvo prieš 5 metus, o dabar reali situacija yra visai kitokia“, – kalbėjo jis.
Siekia sumažinti iki 5 proc.
Kaip dėstoma Aplinkos ministerijos komentare, sąvartyno mokesčio kėlimas buvo aptariamas dar 2018 metais svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus – jau tada buvo siūloma didinti mokestį už atliekų šalinimą sąvartynuose siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus, t. y. iki 2030 metų sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį iki 10 proc.
„Lietuva planuoja siekti ambicingesnių tikslų ir šalinimų atliekų sąvartyne kiekį sumažinti iki 5 proc. Pažymėtina, kad tuo metu Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, teikdama pastabas ir siūlymus bei pasisakydama svarstant minėtą įstatymo projektą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, prašė mokesčio už atliekų šalinimą sąvartynuose padidinimą nukelti iki kol pradės veikti atliekų deginimo įrenginiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad atliekų deginimo pajėgumai yra sukurti ir skirti panaudoti energijai gauti išrūšiuotoms atliekoms, kurių negalima pagal nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją panaudoti pakartotinai ar perdirbti.
Atliekų, kurios negali būti perdirbtos ar pakartotinai panaudotos, o tik deginamos energijos gavimo tikslais, tvarkymo būdas neturi būti ignoruojamas atliekų turėtojų, kadangi yra aukštesnis atliekų tvarkymo hierarchijos būdas už atliekų šalinimą sąvartyne. Tam, kad planuojami tikslai būtų pasiekti, sąvartyno mokestį reikia didinti artimiausiai galimu metu“, – nurodo ministerijos atstovai.
Jie pastebi, kad asociacija, iškeldama naujas papildomas sąlygas dėl deginimo kainos reguliavimo ir pasisakydama prieš mokesčio už atliekų šalinimą sąvartynuose tarifo didinimą nuo 2023 metų, prieštarauja savo ankstesnei pozicijai, kuria buvo pasisakoma už minėtą tarifo didinimą, sukūrus atliekų deginimo pajėgumus.
„Savivaldybės bei jų valdomi regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) turi visas galimybes skatinti gyventojus rūšiuoti, tokiu būdu sumažinant į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Tuo tikslu skirta ES struktūrinių fondų parama surinkimo infrastruktūros plėtrai, sudarant gyventojams galimybę patogiai rūšiuoti atliekas. Taip pat savivaldybės ir RATC turėtų aktyviau šviesti visuomenę apie rūšiavimo galimybes ir naudą“, – dėstoma ministerijos komentare.
