Laidoje „Delfi rytas“ jis pasakojo, kad bendrai konferencijoje buvo susitarta dėl bendrų taisyklių, kuriomis bus matuojamas ir tarp šalių lyginamas CO2 išmetimas, dėl kurio kiekvienais metais visiems teks atsiskaityti.
„Buvo pasisakoma dėl iškastinio kuro mažinimo, subsidijų naikinimo, taipogi, dėl anglies uždraudimo. Tai yra reikšmingi dalykai, bet ar pasaulis laikysis šių susitarimų, matysime artimiausiu metu.
Daugiausia diskusijų kilo dėl pinigų, kas turi investuoti, nes pasaulis jau keičiasi, klimatas šyla, o didžiausius pokyčius dėl to išgyvena ne turtingasis pasaulis. Tarkime, kalbant apie Bangladešą, beveik pusę šalies teritorijos kasmet yra užtvindoma.
Antras dalykas, dėl kurio buvo tartasi, kaip mes vienas kitą pasimatuosime, kad visi laikytųsi taisyklių, nes jei mes staiga pabranginame savo iškastinį kurą, gamybą, visa kita kitur konkuruoja su mūsų prekėmis ir pasauliniu mastu iškastinio kuro turo būti atsisakoma vienodai.
Taip pat buvo deramasi dėl tikslų, nes kiekviena šalis iki Glazgo turėjo atsinaujinti savo klimato kaitos darbotvarkes, kiek sumažins, kur, kokiame sektoriuje savo išmetimus“, – pasakojo jis.
Pasak ministro, kalbant apie priemones pasiekti tikslui, pirmiausia numatyta po truputį atsisakyti anglies naudojimo.
„Anglis nuo pramoninės revoliucijos, prieš 150 metų, buvo dominuojanti kuro rūšis ir ji yra ir taršiausia, ir į atmosferą išmetanti daugiausia anglies dvideginio.
Antras dalykas, biometano naudojimas. Didieji teršėjai, tokie, kaip Amerika, įsipareigojo mažinti biometano išmetimą. Jis susidaro anglies kasyboje, dujų gavyboje, žemės ūkyje, bioskaidžiose atliekose. Lietuva biometano išmetimą yra sumažinusi, jis iš esmės likęs tik žemės ūkyje, o žemės ūkyje labai sunku jį sumažinti, todėl akcentus dedame į anglies dvideginį.
Trečiasis dalykas – finansavimo neprieinamumas, dėl kurio tarėsi pasauliniai bankai. Buvo susitarta nebefinansuoti ir nukreipti investicijas nuo iškastinio kuro į atsinaujinančius energetikos išteklius. Kinija įsipareigojo, jog nebefinansuos anglies jėgainių svetur. Tai – reikšmingas signalas vystytojams, kad jie iš iškastinio kuro pinigus perorientuotų į atsinaujinančią energetiką“, – kalbėjo ministras.
Lietuva, kaip teigė, birželį taip pat pasitvirtino savo klimato kaitos darbotvarkę ir yra nusimačius tikslus iki 2050-ųjų.
„Iki 2030 m., lyginant nuo įstojimo į ES, turėtume savo CO2 išmetimus sumažinti penktadaliu. Nuo 1990 m. jau dabar savo išmetimus esame sumažinę maždaug 60 proc., bet tai nebuvo daroma strategiškai, tiesiog 1990 m. žlugo sovietinės įmonės, mazutu kūrenamos jėgainės ir užsidarė dalis taršiosios pramonės.
Dabar turi būti skatinamos mažiau taršios alternatyvos ir čia Lietuva yra tarp lyderių pasaulyje. Mes nesame nei dujų, nei anglies, nei naftos valstybė“, – sakė jis.
Pasiteiravus, kokių pokyčių būtų galima tikėtis artimiausiu metu, ministras sakė, jog šalyje kitąmet keisis atliekų rūšiavimo infrastruktūra.
„Pradėsime rūšiuoti maisto atliekas, tvarkyti, kad nepūtų sąvartynuose.
Pabrangs pasauliniai skrydžiai, ypač, Europoje, nes jie yra labai taršūs. Vieno žmogaus kelionė į Ispaniją pirmyn atgal išmeta apie toną CO2, o vidutinis Lietuvos gyventojas per metus išmeta 7 tonas.
Bet didžioji pertvarka vyks industriniu lygiu, nes būtent ten yra didieji išmetimai. Taršos įkainojimas daugiausia paveiks gamybą, judėjimą, logistikos bendroves. Jos keis savo gamybos metodus“, – sakė S. Gentvilas.
