„Kaip byloja statistika, lietuviai, skirtingai nei Europos streikų rekordininkai prancūzai, būdami nepatenkinti darbdaviu ir darbo sąlygomis, nelinkę pulti nutraukti darbą, – teigia specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – per paskutinius 20 metų streiko kaip priemonės paveikti darbdavį buvo ėmęsi tik mokytojai, o pernai metų pabaigoje – Vilniaus visuomeninio transporto darbuotojai. Nors streikuojantys lyg ir pasiekė bent dalį savo tikslų, panašu, kad lietuviai pripratę tyliai kentėti ir toji kantrybė trūksta itin retai.“
Kas žeidžia labiausiai
CVMarket.lt ekspertai pabandė išsiaiškinti, koks darbdavio elgesys, kokios jų klaidos labiausiai kelia darbuotojų nepasitenkinimą ir pastūmėtų streikuoti. Tyrimui buvo panaudotas populiariausių streiko priežasčių sąrašas. Apklausus 796 besidarbuojančius Lietuvos įmonėse paaiškėjo, kad bene daugiausiai juos nervina neteisėtas darbo laiko padidinimas, neapmokėjimas už jį, taip pat poilsio laiko sumažinimas. Tokį atsakymą rinkosi 13,5 proc. apklausos dalyvių. Dar 12,2 proc. respondentų teigė, kad juos ypač erzina atlyginimo pažeidimai ir netinkamas motyvavimas, ar išvis jo nebuvimas. 8,7 proc. nurodė nesiskaitymą su darbuotojais, 5,4 proc. – netinkamą vadovavimą įmonei.
Kur kas mažiau lietuvius nervina neteisėti darbuotojų atleidimai (1,4 proc. apklausos dalyvių) ir atostogų bei apmokėjimo už jas tvarkos pažeidimai (taipogi 1,4 proc.). Dar mažiau žmonių atsakė, kad jiems nepatiktų, jei darbdavys panaikintų anksčiau jiems suteiktas teises ir privilegijas (1 proc.), ir dar mažiau – tik 0,7 proc. respondentų – paminėjo, kad jie itin susierzintų dėl giminių ar atskirų darbuotojų protegavimo.
Rinktųsi kitas priemones
Tiesa, 2,5 proc. apklausos dalyvių teigė, kad išvis netiki streikais, kaip priemone kažko pasiekti, o 14,3 proc. yra įsitikinę, kad tiesiog pakeistų netikusį darbdavį geresniu. Tačiau buvo ir nemažai asmenų (7,6 proc.), kurie į užduotą klausimą negalėjo pasirinkti konkretaus atsakymo.
Įdomu, kad streiką į naują darbdavį išmainytų daugiau moterų nei vyrų. Pastariesiems gi labiau skauda, kai netinkamai vadovaujama įmonei. Bet moteris labiau nei vyrus erzina neteisėti darbuotojų atleidimai.
Kiek netikėta, kad naujo darbdavio paieškas vietoj santykių aiškinimosi su dabartiniu rinkosi daugiau vyresnio amžiaus (per 30 metų) dirbančiųjų, o juk tradiciškai manoma, kad vyresni – pakantesni netinkamam darbdavio elgesiui. Dar įdomiau, kad šis skirtumas daugiau nei dvigubas!
Užtat jaunesnius, kaip paaiškėjo, labiau nervina neteisėtas darbo laiko padidinimas, neapmokėjimas už jį, poilsio laiko apkarpymas; nesiskaitymas su darbuotojais bei atlygio bei motyvavimo pažeidimai.
