Atlikta apklausa parodė, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kur rasti visą reikalingą informaciją apie savo ateities pensiją, tačiau maždaug trečdalis (29 proc.) apklaustųjų nežino arba nėra tikri, kur tokios informacijos ieškoti.
Pirmojoje pensijų pakopoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas. Paprastai ši pakopa suprantama kaip „valstybinė“ pensija, kurią sudaro bendroji ir individualioji dalys, o gyventojai kaupia ne pinigus, bet taškus ir stažą.
„Savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojai gali matyti sukauptų taškų skaičių ir darbo stažą, kurie lemia, kokią senatvės pensiją ateityje gaus asmuo. Tačiau sužinoti, kokia tiksli pinigų suma yra sukaupta pirmojoje pakopoje, nėra įmanoma. Svarbu prisiminti, kad ši pensija yra labiausiai priklausoma nuo politinių sprendimų, kadangi jos dydį ir santykį su darbo užmokesčiu nustato Seimas“, – pranešime pasakojo „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Senatvės pensijos bendroji dalis priklauso nuo darbo stažo, kurio vieneri metai įgyjami, jei per 12 mėnesių „Sodrai“ sumokama įmokų nuo pajamų, kurios buvo ne mažesnės nei 12-ika tų metų minimalių mėnesinių atlyginimų. Jei sumokėtų įmokų suma mažesnė, įgyjama atitinkama metų stažo dalis. Verta žinoti, kad minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų, todėl mažesnį stažą turintis asmuo teisės gauti senatvės pensiją neturi.
„Individualioji pensijos dalis priklauso nuo įgytų pensijos taškų ir vieno taško vertės tais metais. 1 taškas įgyjamas, jei per 12 mėnesių „Sodrai“ sumokama įmokų nuo pajamų, kurios buvo ne mažesnės nei 12-ika tų metų vidutinių darbo užmokesčių. Esminis skirtumas nuo kaupiamo darbo stažo – nėra minimalaus taškų skaičiaus senatvės pensijai gauti“, – sakė L. Načajienė.
Antroje pensijų pakopoje investuoti gali visi dirbantieji – visi 40 metų neturintys ir dirbantys asmenys yra automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą su teise atsisakyti. Vyresni nei 40 metų žmonės ar neseniai įsidarbinę nauji darbo rinkos dalyviai gali kreiptis į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir pradėti investavimą į pensijų fondus savarankiškai.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, perveda darbdavys, papildomai taip pat prisideda ir valstybė.
Anot „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, pasitaiko, kad į investavimą antroje pakopoje automatiškai įtraukti gyventojai net nežino, kokioje pensijų kaupimo bendrovėje jų įmokos yra investuojamos. Tačiau šią informaciją galima lengvai pasitikrinti.
„Asmeninėje „Sodros“ paskyroje rasite informaciją, kokioje kaupimo bendrovėje investuojamos jūsų įmokos. Konkretaus fondo, į kurį investuojama, taisykles, sukauptą sumą, savo investicijų grąžos dydį ir kitą informaciją taip pat galima rasti prisijungus prie savo vartotojo paskyros fondo valdytojo internetinėje svetainėje“, – aiškino ekspertė.
Investavimas trečios pakopos pensijų fonduose – visiškai savanoriškas ir savarankiškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokų dydį ir dažnį pasirenka pats asmuo, o sukauptą sumą ir visą informaciją apie savo pensiją jis gali sužinoti bet kuriuo metu.
„Pasitikrinti, kiek sukaupta šioje pakopoje, galima prisijungus prie fondo valdytojo vartotojo paskyros internete. Visos su pensijų fondais dirbančios organizacijos užtikrina tokios informacijos prieinamumą savo klientams“, – pabrėžė L. Načajienė.
Taip pat visi, investuojantys tiek antroje, tiek trečioje pensijų pakopose, iš fondų valdytojų kasmet gauna išsamią ataskaitą, kurioje nurodyta, kiek pinigų ir fondo vienetų yra sukaupta, kokia pensijų fondo metinė grąža ir kt. Anot ekspertės, tokia išsami informacija leidžia asmeniui jaustis saugiau dėl savo investicijų.
Jeigu kaupiate tik pirmoje ir antroje pakopose, koks yra prognozuojamas bendras jūsų būsimos pensijos dydis bei kokią pajamų dalį sudarys sukaupta pensija galite sužinoti pasinaudoję „Sodros“ skaičiuokle internete. Pasak L. Načajienės, siekiant senatvėje gyventi patogiai, rekomenduojama pensijos dalis turėtų sudaryti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų.
„Dalyvaujant pirmoje pensijų pakopoje ir gaunant valstybės suteikiamą senatvės pensiją, tikėtina, kad ji sudarys tik apie 30–40 proc. dabartinių šalies gyventojo pajamų dydžio. Tačiau investuojant antros pakopos pensijų fonde, didelė tikimybė, kad suma gali padidėti iki 40–50 proc.“, – aiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Likusią dalį iki rekomenduojamų 70–80 proc. mėnesio pajamų dydžio gali padėti užtikrinti investavimas trečioje pensijų pakopoje. L. Načajienė atkreipia dėmesį, kad kaupiant pensijų fonduose svarbu atsižvelgti į investavimo riziką, kadangi investicijų vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi.
„Luminor“ banko užsakyta gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 m. balandžio–gegužės mėn. bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje apklausiant po daugiau nei 1000 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
