Daugiausia kur ir kam skųstis žino jaunimas, nes jaunesni žmonės yra ir reiklesni, spaudos konferencijoje antradienį tvirtino „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Daugiausia skundų dėl vartotojų teisių pažeidimų pateikiama Nyderlanduose, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur vartotojai skundžiasi maždaug keturis kartus daugiau nei lietuviai.
„2010m. Buvo užregistruota 11,8 tūkst., pernai – 14,2 tūkst. kreipimųsį į mūsų tarnybą dėl pažeistų vartotojų teisių. Bet nėra taip, kad kuo daugiau kreipiasi, tuo blogesnė situacija, tai pilietiškumo ugdymas ir savo teisių žinojimas“, - kalbėjo tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas.
Anot jo, didžiausias skundų srautas – iš viso apie pusę - dėl ne maisto prekių ir paslaugų. Daug vartotojai skundžiasi dėl langų, durų, statybos, turizmo, stomatologijos, soliariumų paslaugų. Pernai apie du tūkst. skundų gauta dėl energetikos ir komunalinių paslaugų.
Apklausa parodė, kad jei būtų pažeistos vartotojų teisės, dauguma respondentų (84 proc. ) pirmiausia kreiptųsi į nekokybiškos prekės pardavėją ar paslaugos teikėją. Iš karto į vartotojų teises ginančias organizacijas (nebandydami pirmiausia išsiaiškinti su pardavėju ar paslaugos teikėju) kreiptųsi tik 6 proc. respondentų. Panašios tendencijos buvo stebimos 2006 m., 2008 m. ir 2010 m.
Įsigijus nekokybišką prekę (paslaugą) dažniausiai siekiama, kad ji būtų pakeista tinkamos kokybės preke, paslauga (73 proc.) ar bent jau būtų grąžinti pinigai, sumokėti už nekokybišką prekę ar paslaugą (56 proc.). Šiuos pageidavimus panašiu dažnumu respondentai taip pat išreikšdavo 2008 m. (atitinkamai 70 proc. ir 53 proc. ) ir 2010 m. (atitinkamai 75 proc. ir 58 proc. ).
Tuo tarpu 2006 m., nors irgi labiausiai buvo trokštama pakeisti nekokybišką prekę ar paslaugą į tinkamos kokybės prekę ar paslaugą (77 proc. ), kiek dažniau, nei siekis atgauti pinigus už nekokybišką prekę ar paslaugą (38 proc. ), buvo reiškiamas noras, kad pardavėjas atsiprašytų (42 proc. ).
