Daugiausiai, arba 56 proc. apklaustų verslų vadovų sakė, kad prireikus jie bendradarbiautų su banku – taip manančių yra 2 procentiniais punktais daugiau, nei 2020-aisiais. Draugų, šeimos ir pažįstamų patrauklumas skolinimosi klausimu yra sumenkęs 5 punktais iki 17 proc., o dėmesys kredito unijoms ūgtelėjo 3 punktais iki 11 proc., atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
Apklausos duomenimis, savitarpio finansavimo platformos per trejus metus savo populiarumo iš esmės nepadidino, susidomėjimas jomis padidėjo vos vienu punktu iki 10 proc. Tuo tarpu greitųjų paskolų bendroves šiemet rinktųsi nebent 1 proc. mažų ir vidutinių verslų savininkų, kai prieš trejus metus tokių buvo 2 proc.
35 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sakė, kad prireikus finansavimo apklausia mažiausiai tris kredito įstaigas. 24 proc. respondentų pasikalba bent su dviem, o 13 proc. derasi su viena finansų institucija. Kad išoriniu finansavimu nesinaudoja, tvirtino 28 proc. apklaustųjų.
Šiais metais centriniams bankams pinigų branginimu bandant atvėsinti įkaitusią ekonomiką, verslininkai neatmeta, kad papildomo finansavimo iš išorės jiems, vis dėlto, gali prireikti.
Jei 2020 metais didžiausia dalis, arba 22 proc. verslininkų planavo apyvartos lėšų pildymo poreikį, šiais metais jis atsidūrė trečioje vietoje – jį paminėjo 14 proc. įmonių atstovų. Daugiausiai, arba 17 proc. mano, kad gali prireikti finansavimo plėtrai (2020 m. tokių buvo 12 proc.), 15 proc. – kad prireiks peržiūrėti palūkanas ar kitas sutarties sąlygas (buvo 12 proc.).
Tikėtina, kad 9 proc. (2020 m. tokių buvo 5 proc.) verslų anksčiau paimtas paskolas norės refinansuoti. Atitinkamai nuo 48 iki 41 proc. sumažėjo manančių, kad jiems šiais metais išvis neprireiks jokių kreditavimo paslaugų.
„Spinter tyrimai“ apklausoje apie verslo aktualijas šiemet kovo 27-balandžio 12 dienomis dalyvavo 206-ių šalies smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovai.
