aA
Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nesėkmingai mažinamas skurdas, skirtumai tarp turtingiausių ir vargingiausių gyventojų pajamų bei nedarbas. Daugiau nei 80 proc. mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė ir neteisingai mokama už darbą.
Apklausa: gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tai parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu 2011 m. lapkritį – gruodį buvo apklausti 1 187 tūkst. Lietuvos gyventojai.

Daugiau nei 70 proc. mano, kad Lietuvoje valstybė teikia nepakankamai paramos ir paslaugų, užtikrinančių visavertį neįgaliųjų gyvenimą, neužkerta kelio darbuotojų išnaudojimui, neužtikrina daugmaž vienodo gyvenimo lygio visoje šalyje, nesudaro vienodų galimybių įsidarbinti nepriklausomai nuo lyties bei tautybės.

„Tokį neigiamą požiūrį galėjo lemti ir ekonominis sunkmetis, ypač Lietuvos valdžios pasirinktos priemonės jam įveikti – Lietuva, kitaip nei dauguma ES valstybių, pasirinko socialinių išmokų mažinimo politiką. Įvairių socialinių išmokų mažinimas tapo instrumentu viešųjų finansų krizei spręsti, o tai galėjo neigiamai paveikti ir visuomenės nuomonę. Juolab, kad apklausos klausimai tikrai nebuvo nukreipiantys rinktis neigiamų atsakymų – priešingai, sakyčiau jie kaip tik buvo pozityvūs, nes respondentams vertinti buvo pateikti teiginiai, kad valstybei sėkmingai sekasi spręsti konkrečias problemas, siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat verta paminėti, kad tos pačios apklausos metu Lietuvos gyventojai buvo paprašyti įvertinti ir švietimo bei sveikatos politiką, kurių vertinimai buvo gerokai pozityvesni nei socialinės politikos“, - apklausos rezultatus paaiškina KTU lektorė ir socialinių mokslų daktarė Ligita Šarkutė.

„Kokiu pagrindu jie turėtų būti kiti, labiau teigiami? Nedarbas sumažėjo, bet vis tiek 2011 m. sudarė apie 15,4 proc., kai 2006-2008 buvo iki 6 proc., t.y. apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių be darbo. Ilgalaikis nedarbas net nesumažėjo, o išaugo iki 8 proc., t.y. daugiau nei 50 proc. bedarbių neturi darbo 12 mėnesių ar daugiau. Ypač sunki padėtis kaime. Ten nedarbo lygis 80-90 proc. aukštesnis nei mieste. Kaime daugiau ir ilgalaikių bedarbių, o iš jų jaunimo iki 25 metu 2 kartus daugiau nei mieste. Tuo pačiu galima pažymėti, kad kaime 13,4 proc. jaunimo 18-24 m. neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, mieste šis jaunimas sudaro tik 4,7 proc.“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis.

Profesorius sako, jog analogiška situacija susiklostė ir dėl skurdo lygio.

„2009-2011 metais realus darbo užmokestis dėl augančių kainų, infliacijos nuolat mažėjo, pavyzdžiui, 2011 m. sudarė tik 98,5 proc. 2010 metų lygio. Dėl mažėjančių pajamų bei aukšto nedarbo lygio vis daugiau gyventojų turėjo kreiptis socialines paramos bei būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Žmonės nori dirbti, pakankamai uždirbti ir savarankiškai apmokėti savo sąskaitas bei planuoti ateitį. Jeigu jie tokių sąlygų neturi, tai aišku, kad atitinkamą politiką ir priemones jie vertins neigiamai ir bus nepatenkinti“, - mano B. Gruževskis.

Per metus pokyčiai nežymūs – Lietuva atsilieka

Ligita Šarkutė
Ligita Šarkutė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per metus nežymiai pasikeitė nuomonė dėl galimybių įsidarbinti – naujausioje apklausoje 6 proc. punktais padaugėjo žmonių, manančių, kad ne visiems žmonėms yra sudaromos vienodos sąlygos įsidarbinti priklausomai nuo lyties ir tautybės. Atitinkamai 7 proc. sumažėjo manančių, kad yra priešingai.

Taip pat per metus 8 proc. punktais sumažėjo nepritariančiųjų teiginiui, kad skirtingose Lietuvos vietose, t.y. rajonuose, didmiesčiuose, mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse, yra užtikrinamas panašus gyvenimo lygis ir padaugėjo neturinčių nuomonės šiuo klausimu.

Pasak L. Šarkutės, šiuos metinius pokyčius negalima pavadinti reikšmingais, nes jie yra pokyčiai nežymus ir iš esmės respondentų nuomonė nepasikeitė ir gyventojai itin kritiškai vertina Lietuvoje esantį socialinį gerbūvį.

„Tai rodo ir įvairios pasaulyje ir Europoje atliktos studijos, vertinančios gyvenimo kokybę, kuriose Lietuvos rodikliai yra ženkliai žemesni nei daugumoje Vakarų Europos šalių ar kitose naujosiose Vidurio Rytų Europos demokratijose kaip Estija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Lenkija. Lietuva pagal savo rodiklius patenka į Latvijos, Rusijos ir Rumunijos šalių grupę. Nereikia pamiršti ir to, jog Lietuvos BVP, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, ekonominės krizės metu smarkiai nukrito ir tai galėjo paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę vertinant valdžios veiksmus“, - mano L. Šarkutė.

Daugiausiai respondentų pritarė teiginiui, kad Lietuvoje darbuotojams sudaromos saugios sąlygos dirbti. Tai pasirinko 11,7 proc. žmonių, dar 28 proc. nurodė, kad šiam teiginiui nei pritarė, nei nepritarė, o 60 proc. - pritarė.

KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas apklausą atliko vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinių problemų stebėseną: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.

Socialinės politikos apklausa
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Darbo inspekcija tikrins, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios (1)

Valstybinė darbo inspekcija ( VDI ) pradeda neplaninius įmonių patikrinimus aiškinantis, ar...

Nauja tvarka Turkijos viešbučiuose: užsikrėtusiems koronavirusu viešnagę kompensuoja (13)

Viešbučiai Turkijoje turės sumokėti turistams už viešnagę, jei atostogų metu šie užsikrės...

Karantinas negrįžtamai pakeitė maisto produktų užsakymo į namus rinką

Maisto prekių į namus vežėjai sako, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos paskelbtas...

Nuo koronaviruso nukentėję renginių organizatoriai sulauks kompensacijų (1)

Lietuvos kultūros taryba kviečia teikti paraiškas kompensacijoms renginių organizatorius,...

Bulgarija ir Kroatija žengė svarbų žingsnį siekdamos narystės euro zonoje (4)

Penktadienį Valiutų kursų mechanizmo (VKM II) komiteto posėdyje patvirtinta Bulgarijos ir...

Top naujienos

Landsbergis ir Šimonytė įvedė savo korekcijas: konservatoriai turės ir du naujus ryškius veidus papildyta 14.52 val. (35)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Taryba tvirtina galutinį partijos...

Angelai sargai virsta ir asmens duomenų vagimis (3)

Policijos naudojamos duomenų bazės, kuriose sukaupta begalė informacijos apie kiekvieną šalies...

LGBTQ+ solidarumo eitynės „Vilnius pride 2020“: Vareikis eitynes pavadino seksualiniais pakvailiojimais (489)

Sostinės Katedros aikštėje prasidėjusios „ Vilnius Pride 2020 “ solidarumo eitynės pajudėjo...

Sprendimas dėl Šventosios namelių užstrigo: nežinia, ar pakaks 2 mln. eurų kompensacijoms (36)

Kovo pradžioje Vyriausybei buvo pateiktas siūlymas dėl 260 Šventosios namelių perėmimo...

Nemanykite, kad nuo nealkoholinių gėrimų neapsvaigsite: toksikologas įvardijo galimą apgirtimo laipsnį (52)

Toksikologas Robertas Badaras laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu” paaiškino, jog į...

Lansbergis po rinkimų kol kas nemato galimybės dirbti tik su LLRA–KŠS (59)

Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo vadovaujami konservatoriai po rinkimų būtų pasiruošę...

Šimonytė negailėjo kritikos valdantiesiems: valdžia pasijuto valstybe, o piliečiai pamiršo esantys ne valstybės instrumentu (225)

Kalbėdama per partijos Tarybos posėdį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų...

Gabrielius Landsbergis: jau kitą savaitę startuojame su projektu, kokio Lietuva dar nematė (758)

Susitarti dėl rimčiausių Lietuvos problemų sprendimo gali tik partijos, susitinkančios...

|Maža didelių žinių kaina