aA
Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nesėkmingai mažinamas skurdas, skirtumai tarp turtingiausių ir vargingiausių gyventojų pajamų bei nedarbas. Daugiau nei 80 proc. mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė ir neteisingai mokama už darbą.
Apklausa: gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tai parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu 2011 m. lapkritį – gruodį buvo apklausti 1 187 tūkst. Lietuvos gyventojai.

Daugiau nei 70 proc. mano, kad Lietuvoje valstybė teikia nepakankamai paramos ir paslaugų, užtikrinančių visavertį neįgaliųjų gyvenimą, neužkerta kelio darbuotojų išnaudojimui, neužtikrina daugmaž vienodo gyvenimo lygio visoje šalyje, nesudaro vienodų galimybių įsidarbinti nepriklausomai nuo lyties bei tautybės.

„Tokį neigiamą požiūrį galėjo lemti ir ekonominis sunkmetis, ypač Lietuvos valdžios pasirinktos priemonės jam įveikti – Lietuva, kitaip nei dauguma ES valstybių, pasirinko socialinių išmokų mažinimo politiką. Įvairių socialinių išmokų mažinimas tapo instrumentu viešųjų finansų krizei spręsti, o tai galėjo neigiamai paveikti ir visuomenės nuomonę. Juolab, kad apklausos klausimai tikrai nebuvo nukreipiantys rinktis neigiamų atsakymų – priešingai, sakyčiau jie kaip tik buvo pozityvūs, nes respondentams vertinti buvo pateikti teiginiai, kad valstybei sėkmingai sekasi spręsti konkrečias problemas, siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat verta paminėti, kad tos pačios apklausos metu Lietuvos gyventojai buvo paprašyti įvertinti ir švietimo bei sveikatos politiką, kurių vertinimai buvo gerokai pozityvesni nei socialinės politikos“, - apklausos rezultatus paaiškina KTU lektorė ir socialinių mokslų daktarė Ligita Šarkutė.

„Kokiu pagrindu jie turėtų būti kiti, labiau teigiami? Nedarbas sumažėjo, bet vis tiek 2011 m. sudarė apie 15,4 proc., kai 2006-2008 buvo iki 6 proc., t.y. apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių be darbo. Ilgalaikis nedarbas net nesumažėjo, o išaugo iki 8 proc., t.y. daugiau nei 50 proc. bedarbių neturi darbo 12 mėnesių ar daugiau. Ypač sunki padėtis kaime. Ten nedarbo lygis 80-90 proc. aukštesnis nei mieste. Kaime daugiau ir ilgalaikių bedarbių, o iš jų jaunimo iki 25 metu 2 kartus daugiau nei mieste. Tuo pačiu galima pažymėti, kad kaime 13,4 proc. jaunimo 18-24 m. neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, mieste šis jaunimas sudaro tik 4,7 proc.“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis.

Profesorius sako, jog analogiška situacija susiklostė ir dėl skurdo lygio.

„2009-2011 metais realus darbo užmokestis dėl augančių kainų, infliacijos nuolat mažėjo, pavyzdžiui, 2011 m. sudarė tik 98,5 proc. 2010 metų lygio. Dėl mažėjančių pajamų bei aukšto nedarbo lygio vis daugiau gyventojų turėjo kreiptis socialines paramos bei būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Žmonės nori dirbti, pakankamai uždirbti ir savarankiškai apmokėti savo sąskaitas bei planuoti ateitį. Jeigu jie tokių sąlygų neturi, tai aišku, kad atitinkamą politiką ir priemones jie vertins neigiamai ir bus nepatenkinti“, - mano B. Gruževskis.

Per metus pokyčiai nežymūs – Lietuva atsilieka

Ligita Šarkutė
Ligita Šarkutė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per metus nežymiai pasikeitė nuomonė dėl galimybių įsidarbinti – naujausioje apklausoje 6 proc. punktais padaugėjo žmonių, manančių, kad ne visiems žmonėms yra sudaromos vienodos sąlygos įsidarbinti priklausomai nuo lyties ir tautybės. Atitinkamai 7 proc. sumažėjo manančių, kad yra priešingai.

Taip pat per metus 8 proc. punktais sumažėjo nepritariančiųjų teiginiui, kad skirtingose Lietuvos vietose, t.y. rajonuose, didmiesčiuose, mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse, yra užtikrinamas panašus gyvenimo lygis ir padaugėjo neturinčių nuomonės šiuo klausimu.

Pasak L. Šarkutės, šiuos metinius pokyčius negalima pavadinti reikšmingais, nes jie yra pokyčiai nežymus ir iš esmės respondentų nuomonė nepasikeitė ir gyventojai itin kritiškai vertina Lietuvoje esantį socialinį gerbūvį.

„Tai rodo ir įvairios pasaulyje ir Europoje atliktos studijos, vertinančios gyvenimo kokybę, kuriose Lietuvos rodikliai yra ženkliai žemesni nei daugumoje Vakarų Europos šalių ar kitose naujosiose Vidurio Rytų Europos demokratijose kaip Estija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Lenkija. Lietuva pagal savo rodiklius patenka į Latvijos, Rusijos ir Rumunijos šalių grupę. Nereikia pamiršti ir to, jog Lietuvos BVP, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, ekonominės krizės metu smarkiai nukrito ir tai galėjo paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę vertinant valdžios veiksmus“, - mano L. Šarkutė.

Daugiausiai respondentų pritarė teiginiui, kad Lietuvoje darbuotojams sudaromos saugios sąlygos dirbti. Tai pasirinko 11,7 proc. žmonių, dar 28 proc. nurodė, kad šiam teiginiui nei pritarė, nei nepritarė, o 60 proc. - pritarė.

KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas apklausą atliko vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinių problemų stebėseną: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.

Socialinės politikos apklausa
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aukso kaina pirmą kartą istorijoje perkopė 2 000 dolerių ribą (12)

Aukso kaina pirmą kartą istorijoje peržengė simbolinę 2 000 dolerių ribą. Šio tauriojo metalo...

Trumpo raginimas sumokėti JAV vyriausybei dalį nuo „TikTok“ pardavimo įžiebė pyktį (5)

JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, kad JAV vyriausybė turi gauti dalį sumos už...

EK pradėjo tyrimą dėl „Google“ planuojamo „Fitbit“ įsigijimo

Europos Komisija ( EK ) antradienį pradėjo „išsamų tyrimą“ dėl JAV milžinės „ Google...

„Booking.com“ naikina tūkstančius darbo vietų (2)

Viešbučių užsakymo internetu svetainė „ Booking.com “ naikina tūkstančius darbo vietų....

„Kauno energija“ ketina skolintis 55 mln. eurų iš Europos investicijų banko (1)

„ Kauno energija “ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė pritarti dėl 55...

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (327)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (50)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (111)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (53)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (22)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (123)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (12)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (20)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

Ištekėjau už vyro, kuris vyresnis už mano motiną: daug ką toks žingsnis šokiravo (51)

Sutuoktiniai, kurių amžiaus skirtumas – daugiau nei 32 metai, neseniai atšventė 17-os vedybinio...

|Maža didelių žinių kaina