Atlikta apklausa atskleidė, kad infliacija ir ekonominė situacija pakeis 46 proc. respondentų žiemos švenčių šventimo įpročius. Po 14 proc. respondentų planuoja mažinti išlaidas dovanoms ir mažinti išlaidas kalėdinėms dekoracijoms ir maistui. 15 proc. apklausos dalyvių pažymėjo planuojantys dalintis išlaidomis su artimaisiais, su kuriais švęs šventes. Dar 3 proc. apklaustųjų teigė, kad gruodį atsisakys kelionės į užsienį.
„Baltijos šalių gyventojų švenčių finansų planavimui įtakos vis dar turi užsitęsusi infliacija, didelės palūkanos ir ekonominis neapibrėžtumas, tad suprantama, kad Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus dalis gyventojų ketina švęsti kukliau“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė Rūtos Ežerskienė.
Daugiausia pesimizmo – tarp 18–39 metų gyventojų
Tiesa, net 40 proc. respondentų teigė, kad gruodžio šventes planuoja švęsti taip pat, kaip ir kasmet. Mažiausiai ekonominė situacija palietė 60–74 metų respondentus – net 50 proc. respondentų šioje amžiaus grupėje pažymėjo šventinių įpročių nekeičiantys. Mažiausiai tokių optimistiškai nusiteikusių – 18–39 metų apklaustųjų grupėje.
Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – šventinių įpročių nekeičia 33 proc. latvių ir estų, o vienaip ar kitaip taupyti planuoja 54 proc. respondentų Latvijoje ir 53 proc. Estijoje.
4 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje pažymėjo švenčių visai nešvenčiantys, o 10 proc. – negalėjo atsakyti.
„Citadele“ banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, kiekvienoje šalyje apklaususi bent po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 m.
