Remiantis tyrimo duomenimis, maistą po švenčių dažniau išmeta vyresni gyventojai – tą pripažino kas antras vyresnis nei 55 metų žmogus. Tuo metu 18–24 metų amžiaus grupėje maistą išmeta vos kas penktas.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad maisto švaistymas dažnai susiję su tradiciniu vaišingumu, kuriuo siekiama padaryti įspūdį svečiams.
„Anksčiau neretai buvo laikomasi nuomonės, kad šventiniais patiekalais nukrautas stalas yra gero gyvenimo atspindys. Tačiau tampa akivaizdu, kad jaunoji karta taip nebemano, ir ji vis didesnės svarbos teikia tvarumui ir planetos ateičiai“, – sako ji.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daugėja gyventojų, kurie jaučiasi blogai išmesdami maistą ir norėtų pakeisti savo įpročius tvarumo sumetimais.
Pasak finansų ekspertės, tai yra teigiama tendencija, kurią reikėtų stiprinti, nes kas penktas respondentas vis dar mano, kad maisto išmetimas neturi jokio poveikio aplinkai, ištekliams ar energijos vartojimui.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2022 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
