Lietuvoje galimybę dirbti tik nuotoliu turi ir ja visada naudojasi 5 proc. gyventojų. Daugiausia tokių – tarp 18–29 metų darbuotojų, Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių gyventojų. Apklausa taip pat parodė, kad didesnė dalis tik nuotoliu dirbančių žmonių yra patys sau darbdaviai.
Apie penktadalį (19 proc.) gyventojų dirba nuotoliu iš dalies. Taip dirbančių daugiausia tarp 40–49 metų ir 18–29 metų gyventojų. Mažiausiai – tarp vyresnių nei 60 metų apklaustųjų. Tokį darbo modelį labiausiai pamėgę vilniečiai (34 proc.). Didžioji šių žmonių dalis yra biuro darbuotojai, kiek daugiau nei trečdalis – vadovai.
Maždaug tiek pat (18 proc.) apklaustųjų dirbti nuotoliu galimybę turi, bet ja nesinaudoja. Žvelgiant į gyvenamąją vietą, dažniau tai – Klaipėdos ir Tauragės apskričių gyventojai. Taip dažniausiai atsakė vyresni žmonės (40–59 metų) ir vadovai.
37 proc. apklaustųjų sakė neturintys galimybės dirbti nuotoliu, nes neleidžia darbo pobūdis. Dažniausiai tai – 50–59 metų gyventojai, taip pat kvalifikuoti ar nekvalifikuoti specialistai ir darbininkai.
Mažiausia dalis (3 proc.) tokių, kurie atsakė nedirbantys nuotoliu ne dėl to, kad patys nenori, bet dėl to, kad darbdavys nesuteikia tokių galimybių, nors darbo pobūdis tikrai leidžia. Dar 19 proc. apklaustųjų teigė šiuo metu nedirbantys visai. Didžiąją dalį jų sudaro studentai ir pensininkai.
Apklausoje pažvelgta ir į darbuotojų gaunamas pajamas, priklausomai nuo darbo modelio. Didžiausias gaunamas asmenines pajamas (1500 eurų ir daugiau, atskaičiavus mokesčius) nurodė žmonės, kurie iš dalies dirba nuotoliu. Iš tų, kurie atsakė dirbantys tik nuotoliu, irgi didesnė dalis nurodė gaunanti 1500 eurų ir didesnes pajamas. Mažiausias asmenines pajamas teigė gaunantys tie darbuotojai, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliu dėl darbo pobūdžio.
Atsakiusių, kad nedirba nuotoliu, pasiteirauta, ar jie sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jeigu jiems būtų suteikta galimybė dirbti tokiu būdu. Didžioji dalis (75 proc.) respondentų pasakė, kad ne. Didesnė dalis jų – vyrai, vyresni nei 60 metų gyventojai, nekvalifikuoti darbininkai, uždirbantieji mažesnes asmenines pajamas (iki 350 eurų) arba 750–1 000 bei 1250–1500 eurų, atskaičiavus mokesčius. Rečiausiai atsakymą „ne“ rinkosi 18–29 metų darbuotojai.
Už galimybę dirbti nuotoliu iki dešimtadalio nusirėžti dabartinį atlyginimą sutiktų 16 proc. dirbančiųjų. Daugiausia jų – moterys, 18–29 metų darbuotojai, dirbantys biure arba pardavimų srityje, dažniau tai – nevedę ar netekėję asmenys, gaunantys arba 350–700 eurų, arba 1000–1250 eurų asmenines pajamas.
Gauti 10–15 proc. mažesnį atlygį mainais už galimybę dirbti nuotoliu sutiktų 5 proc. dirbančiųjų. Dažniau tai – vadovai arba kvalifikuoti darbininkai.
Reprezentatyvią 18–74 metų Lietuvos gyventojų apklausą internetu atliko tyrimų bendrovė „Norstat LT“, rugsėjo 14–20 d. ji apklausė 1000 Lietuvos gyventojų.
