Užsisakiusi prekes internetu, Erika sakė, kad jas, kaip ir visada, pažymėjo, jog pati atsiims „LP Express“ terminale, esančiame Laisvės pr. 43C, Vilniuje. Gavusi trumpąją SMS žinutę moteris teigė nuvykusi siuntos, tačiau čia jos laukusi staigmena.
„Atsidarius durelėms pamačiau nemalonų vaizdą. Nežinau ar yra normalu paštomato viduje rasti visą išplėštą dėžę bei iškuistas prekes“, – pyko skaitytoja.
Moteris tikino nedelsiant susisiekusi su įmonės klientų aptarnavimo centru, tačiau gautas atsakymas ją nustebinęs.
„Akivaizdžiai klientų problemomis nesusidomėjusi darbuotoja paaiškino, kad siuntėjas, t.y. parduotuvė, turi siųsti pretenziją dėl žalos atlygimo.
Esmė, kad žala parduotuvei nebuvo padaryta ir nemanau, kad kiekviena parduotuvė, atsitikus tokiai situacijai, dėl kliento ima ir užsiiminėja tokiais žaidimais.
Darbuotoja teigė, kad kurjeris, kuris tokia siuntą įdėjo, butų nustatytas tik pateikus pretenziją“, – sakė Erika ir tikino, jog apmaudu, kad ji pati pretenzijos pateikti negalinti.
„Delfi“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į „Lietuvos pašto“ komunikacijos departamento vadovę Ugnę Bartašiūtę, kuri teigė klientės atsiprašanti už patirtus nepatogumus.
„Tokie atvejai pasitaiko retai: dėl paštomatais keliaujančių siuntų gaunamos užklausos sudaro apie 0,04 proc. visų užklausų. Kiekvieną situaciją nagrinėjame individuliai, siekdami išsiaiškinti visas detales ir padėti klientui.
Dažnai problema tokiais atvejais kyla dėl netinkamo siuntos supakavimo. Kol siunta pasiekia gavėją, ji keliauja ne vienu maršrutu, yra ne kartą kilnojama, todėl netinkamai supakuota siunta gali būti pažeista. Pakuojant siuntą labai svarbu tvirtai ją užklijuoti“, – komentavo įmonės atstovė.
Jos teigimu, kadangi iš „Lietuvos pašto“ paslaugą užsako siuntėjas, todėl dėl žalos pretenziją jis ir turėtų reikšti.
„Šiuo atveju siuntėjas yra elektroninė parduotuvė, todėl gavėjas turėtų kreiptis į pardavėją, o pardavėjas į mus. Tokia žalos atlyginimo tvarka numatyta tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos pašto paslaugą reglamentuojančiuose dokumentuose“, – aiškino U. Bertašiūtė ir pridūrė, kad bendrai jau kelerius metus pasaulinės tendencijos rodo, jog elektroninės prekybos siuntų kiekis kasmet auga, laiškų, priešingai – mažėja, o šis laikotarpis, bendrai dėl siuntų gausos, prilyginamas kalėdiniui.
„Pandemija šias tendencijas dar labiau išryškino – išaugusį siuntų kiekį fiksavome visus praėjusius metus. Šiuo periodu siuntų kiekiai taip pat yra didesni nei įprastai. Paprastai sausio mėnesį po kalėdinio laikotarpio siuntų kiekiai stabilizuojasi, tačiau šių metų pradžia kitokia – intensyvumas lygiai toks pat kaip šventiniu laikotarpiu. Lyginant su 2020 m. sausiu, šį siuntų kiekis buvo 80 proc. didesnis. Įpusėjus vasariui dar nejaučiame, kad siuntų kiekis mažėtų.
Darome viską, kad siuntos kuo greičiau pasiektų gavėjus. Didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų yra pristatomos laiku, daugiau vėlavimų su užsienio siuntomis, nes jų pristatymo terminus vis dar veikia pandemijos nulemti trukdžiai. Natūralu, kad išaugus siuntų kiekiams, padaugėja ir klientų užklausų skaičius.
Didžioji dalis gaunamų pretenzijų yra dėl užsienio siuntų, kurios vėluoja dėl pandemijos nulemtų trikdžių, liečiančių visą tarptautinę logistikos grandinę“, – sakė specialistė.
