Sodai tikisi geresnių kainų
Pasak „Anykščių vyno“ direktoriaus Audriaus Zuzevičiaus, per dieną superkama, o per parą perdirbama apie 400-500 t krituolių, nes šiuo metu įmonė teikia paslaugą bendrovei „Vaiskona“. Darbymetis trimis pamainomis truks iki stipresnių šalnų.
Supirkėjai sodiečiams už krituolius moka po 12-15 ct/kg, nors direktorius teigia, kad šiuo metu obuolius jau perka ir po 20-30 ct/kg. Ar pavyks įmonei supirkti numatytus 25 tūkst. t krituolių, nežinia, nes daugelis aplinkinių sodiečių įvertina benzino bei krituolių kainą ir nesivargina jų rinkti – per pigu.
Neskuba ir verslinių sodų savininkai, kurie tikisi, jog greitu laiku pasirodys lenkų supirkėjai ir krituoliai pabrangs. Pasak „Dembavos medelyno“ (Panevėžio r.) direktorės Vitalijos Kuliešienės, jų sodo obuoliai šiemet itin kokybiški, tad ir krituoliai mažiausiai turėtų kainuoti apie 30-35 ct/kg.
„Neabejoju, jog kainos kils, kai prasidės rudeninių veislių krituolių rinkimas, kitaip jų rinkti neapsimoka“, – tikina direktorė.
UAB „Naradavos sodai“ (Pasvalio r.) direktorius Aloyzas Grygalis sako, jog jų sodų derlius šiemet mažesnis, nes daug sodmenų per pastarąsias žiemas pašalo. Tad patys iš aplinkinių sodiečių perka krituolius, moka po 17 ct/kg, juos sandėliuoja, kad paskui turėtų iš ko gaminti sultis.
Gamyba, prekyba ir reklama
Šią vasarą „Anykščių vynas“ iš šalies uogininkų supirko per 30 t juodųjų serbentų, dar turi pernykščio aronijų sulčių koncentrato, tad įmonės direktorius neslepia, jog kone pusę pajamų jie gauna iš sulčių.
„Dalis sulčių naudojama natūraliems vynams su „Vorutos“ ženklu (kultūrinis paveldas) gaminti. Šiuo metu gaminame keturių rūšių natūralius vynus (vyšnių, aronijų, juodųjų serbentų ir obuolių), kurių šalyje niekas negamina ir negamins, nes pats procesas užima daug laiko ir darbo sąnaudų, – aiškina direktorius. – Per pastaruosius keliolika metų pasikeitė vyno gamybos technologija, nebeliko ąžuolinių statinių, o į vyną dedama įvairių aromatinių ir prieskoninių priedų.“
Pamažu didėja šio natūralaus vyno eksportas į Latviją, Estiją, Angliją, JAV, Bulgariją, tačiau šie kiekiai sudaro tik kelis procentus pagamintos produkcijos.
„Kainos ir vyno stiprumo santykis lemia gėrimų pardavimus. Gamyba ir vartojimas per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo dėl valstybės požiūrio į alkoholio gamintojus, – įsitikinęs direktorius A. Zuzevičius. – Akcizai kasmet didėjo, produkcija brango, be to, atsirado stiprus ir pigus alus, tiesioginis vyno konkurentas. Nepriklausomybės pradžioje labiausiai buvo perkamas importinis vynuogių vynas. Ar šie vynai vartotojams patiko labiau, sunku pasakyti, nes mes esame šiauriečiai ir labiau vertiname saldžius vynus.“
Gaila, bet apie kokybiškus natūralius „Anykščių vyno“ vynus vartotojai žino mažai, nes švietėjišką veiklą draudžia įstatymas: tai vadinama skatinimu vartoti alkoholį.
Užsitęsus pirkimo sandoriui skolos didės?
Įmonės vadovo teigimu, kai pati valstybė kiša koją nacionaliniams alkoholio gamintojams, reikėtų mąstyti tik apie sulčių gamybą. Tačiau visus sprendimus bei strategiją apie įmonės renovaciją turės parengti naujieji savininkai. Įmonių grupė „Alita“ (ĮGA), kontroliuojanti per 96 proc. „Anykščių vyno“ akcijų, nuo kovo pradžios pradėjo šios įmonės pardavimo procesą, kad gautos lėšos padėtų pačios „Alitos“ veiklos pertvarkai.
Tačiau dėl įvairių teisinių nesutarimų su Serbija bei kilus ginčams tarp „Alitos“ akcininkų pardavimas įstrigo ir per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą skelbiama, jog sandoris iki šiol dar neįvyko. Esamos situacijos nekomentuoja ir naujasis ĮGA generalinis direktorius Vaidas Mickus.
Per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą paskelbta „Anykščių vyno“ finansinė ataskaita, kurioje teigiama, jog įmonei šiemet nuo 2,05 mln. iki 1,47 mln. Lt pavyko sumažinti administracines išlaidas, nuo 2,55 mln. iki 0,23 mln. Lt sumažėjo ir finansinės veiklos sąnaudos. Tačiau ir pardavimų pajamos šių metų antrąjį ketvirtį yra tik 4 mln. 271 tūkst. Lt, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 8 mln. 556 tūkst. Lt.
Veiklos rezultatus daugiausia lėmė nepalanki mokesčių sistema ir vidaus vartojimo nuosmukis.
Pasak direktoriaus A. Zuzevičiaus, su tiekėjais jie atsiskaito, bet, kaip ir daugelis įmonių, gyvena iš kreditų: 8 mln. 632 tūkst. Lt kreditą įmonei suteikė „Swedbank“, kuris kredito grąžinimo terminus vis pratęsia. Tačiau naujojo savininko ilgas laukimas naudos neatneša: uždelstas laikas palankus nuosmukiui didėti.
