Pasak jo, net ir tada, kai neskaidri veikla šalyje laikoma įprasta praktika, kai šalių vyriausybės nėra atskaitingos ir priima korumpuotus sprendimus, įmanoma pasiekti gerų rezultatų skleidžiant skaidrumo ir atskaitomybės kultūrą.
J. Brooksas pažymėjo, jog siekiant skaidrumo viešajame sektoriuje ir apskritai valstybėje, būtina pradėti nuo savęs.
„Įmonių vadovai, kurie dažniausiai būna ir pagrindiniai akcininkai, turėtų puoselėti skaidrumo idėjas tarp savo kolegų, rodyti pavyzdį ir akcentuoti įmonės vertybes. Jei vadovas nusižengia savo deklaruojamiems principams dėl pelningos sutarties, negalima tikėtis, kad skaidrumo vertybes puoselės ir jo darbuotojai. Visa tai pirmiausia, atsigręš prieš patį darbdavį. Vadovai įmonėse turėtų demonstruoti skaidrumą savo veikla, savo pavyzdžiu, savo autoritetu“, ‒ kalbėjo antikorupcijos ekspertas J. Brooksas.
Iššūkis ‒ pasitikėjimas
Svečias pateikė pavyzdžių iš Nigerijos, Egipto bei kitų šalių, kur verslas net ypatingai neskaidrioje aplinkoje sugeba daryti spaudimą ir siekti pokyčių. Anot eksperto, nors kone visame pasaulyje neteisėtas praturtėjimas kito sąskaita vertinamas neigiamai ir laikomas nusikaltimu, aplinkinių tolerancija tokiai veiklai yra glaudžiai susijusi su šalies gerove ir ekonomine padėtimi. Tačiau ne tik ja – požiūrį į korupciją lemia ir kultūra, visuomenės išsilavinimas, bendra valstybės pažanga.
„Deja, kalbant apie kovą su korupcija, daugelio šalių gyventojai po pasaulinės ekonominės krizės nepasitiki ne tik valstybės institucijomis, bet ir verslu. Tad kaip galima sumažinti korupcijos apraiškas, kai vyrauja nepasitikėjimas, kai visos suinteresuotos, įtaką darančios pusės nusigręžia viena nuo kitos? Vienintelis kelias verslui – jungtis, ieškoti partnerių, kolegų, konkurentų paramos, vienytis su nevyriausybinėmis organizacijomis ir asociacijomis, ne pelno siekiančiomis iniciatyvomis ir taip daryti įtaką valdžiai“, - teigia J. Brooksas.
Kaip gerą pavyzdį ekspertas nurodė Jungtinėje Karalystėje vykdomą iniciatyvą. Čia kasmet susirenka dvidešimties didžiausių visuomeninių organizacijų ir verslo įmonių atstovai bei aptaria pagrindines šalies skaidrumo problemas. Tokių susitikimų išvados vėliau pateikiamos svarbiausioms valstybės institucijoms.
Įmonės ‒ nepažįstamos ir svetimos
Susitikime kalbėta ir apie Rytų Europos regiono šalių kovos su korupcija iššūkius. Daug dėmesio skirta reikšmingai sričiai ‒ bankų ir stambiųjų bendrovių atvirumo visuomenei klausimui. Pastebima, kad gyventojai dažnai nežino, kas yra tikrieji didžiųjų korporacijų savininkai. Piliečiai jų nepažįsta, todėl gyventojams tampa neaiški ir įmonių reputacija. Tai skatina abejones dėl didžiųjų įmonių veiklos skaidrumo. Įsivyrauja nuomonė, jog valstybės tarnautojai, kurie yra visuomenės atstovai valdžios institucijose daro nepakankamai, kad sumažintų korupcijos priežastis, nors gyventojai ir negali tiesiogiai įvardinti konkrečių neskaidrios veiklos apraiškų.
Pasak Sergejaus Muravjovo, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, siekiant pakeisti tokias nuostatas ypatingas vaidmuo tenka pačiam verslui. Sergejus Muravjovas siūlo verslui drąsiau kurti ir pasakoti apie geruosius skaidrios veiklos pavyzdžius bei labiau įsitraukti į jaunimo, savo būsimų darbuotojų, antikorupcinį švietimą.
"Dažnas Lietuvos verslininkas yra pilietiškas ir į antikorupcinę veiklą pasiryžęs įsitraukti žmogus. Matau, kad vis daugiau verslininkų nenori mokėti kyšių, garsiau pasisako prieš korupciją. Tačiau jie vis dar neskiria pakankamai laiko savo įmonės veiklos skaidrumui ir antikorupcinių rizikų valdymui. Verslas taip pat galėtų labiau įsitraukti į savo bendruomenių antikorupcinį švietimą. Jei jie stokoja idėjų, mūsų organizacija visuomet yra pasiryžusi pasidalinti kitų šalių sėkmingais pavyzdžiais", sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas.
Anot S. Muravjovo, Lietuvoje pakankama teisinė bazė veiksmingai kovai su korupcija. „Trūksta tik atsakingo įgyvendinimo ‒ o tai jau kultūros, atsakomybės klausimai, tam reikalingas visuomenės plačiąja prasme ugdymas, naujų tradicijų kūrimas“, ‒ pažymėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Skaidrumo vėliavą turi iškelti vadovai
Iniciatyvos „Baltoji banga“ nariai pažymėjo, jog susitikimas su tarptautiniu ekspertu J. Brooks buvo itin naudingas ir suteikė galimybę į save žvilgtelėti iš šalies. „Buvo įdomu išklausyti diskusijos dalyvių mintis apie korupcijos prevenciją Lietuvoje. Daugelis sutiko, jog dauguma įmonių Lietuvoje neskiria pakankamai dėmesio ir išteklių darbuotojų ugdymui, korupcijos prevencijos mokymams. Estija šiuo požiūriu yra padariusi kur kas didesnę pažangą“, ‒ atkreipė dėmesį bendrovės „Orientis“ marketingo vadybininkė Roberta Šuliauskaitė.
„Labiausiai įsiminė pastebėjimai, kad nepakanka bendrovėje tiesiog turėti patvirtintą etikos kodeksą ar antikorupcijos politiką. Reikalingi ir realūs veiksmai, užtikrinantys šių dokumentų veikimą bendrovėje. Įsidėmėjau, kad kovą su korupcija turi inicijuoti įmonės vadovybė, nes būtent aukščiausio lygio vadovai formuoja kiekvieno darbuotojo požiūrį ir lemia jo ateities veiksmus. Vadovui vos vieną kartą parodžius pakantumą korupcijai, bendrovėje gali kilti „sniego gniūžtės“ efektas, kai darbuotojai pajus, kad neskaidri veikla visgi gali būti toleruotina“, ‒ mintimis dalijosi bendrovės TEO LT atitikties juriskonsultė Radvilė Statulevičienė.
Taigi, jeigu ir vėl kiltų klausimas, o ką gi aš, įmonės vadovas, galiu padaryti siekdamas išskaidrinti savo verslo aplinką, atminkite nesudėtingą principą: pirmiausiai reikalauti iš savęs ‒ ne tik deklaruoti skaidrumą kaip pamatinę organizacijos vertybę, bet ir ja gyventi. Netoleruoti korupcijos jokiomis jos formomis ir telkti bendraminčių, visuomenės atstovų pastangas. Tik tokiu būdu pasieksime lūžio kovoje su korupcija.