„Kur mes matome ydingumą dabartinio pasiūlymo – skolų išieškojimo sumažinimas būtų taikomas visiems, nepriklausomai nuo to, kas per skola: ar tai pažeidimas ar administracinė nuobauda, ar alimentai. Ir nepriklausomai nuo to, kokia yra žmogaus situacija“, – penktadienį LRT radijui teigė I. Gaidelis.
„Mūsų siūlymas yra sudaryti galimybę mažinti išskaitas individualiai. Tai yra kiekvieną kartą skolininkas kreiptųsi į antstolį individualiai ir pateiktų dokumentus, kas leistų spręsti“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais toks universalus sumažinimas reikštų ilgesnį ir brangesnį išsimokėjimą pačiam MMA uždirbančiam skolininkui. Taip pat, pasak jo, tokiu atveju negalima tvirtinti, kad asmenys susimokėtų patys, kadangi daugelis vengia susimokėti skolas.
„Jeigu žmogus yra paėmęs vartojimo paskolą ir skola yra apie 2 tūkst. eurų ir palūkanos yra apie 18 proc., tai pats skolos išieškojimas pailgėtų nuo 23 mėn. iki 59 mėn. Ir per šį laikotarpį žmogus sumokėtų papildomai 800 eurų. Ir tai būtų vien tik dėl šio pagerinimo“, – sakė jis.
„Jeigu pats žmogus ateitų ir mokėtų, antstoliai nebūtų reikalingi. Bet nemoka, vengia“, – paminėjo jis.
Šilinskas: diskutuojant individualų vertinimą nebuvo rasta tinkamų kriterijų
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad atvejų vertinimas buvo aptartas, bet tokiai idėjai buvo paprieštarauta dėl tinkamų kriterijų trūkumo ir galimo ginčų kėlimo. Visgi, anot jo, Seime aptariant šį siūlymą, dėl kriterijų individualiems vertinimams gali būti susitarta.
„Individualiam vertinimui pritarčiau. Bet to nėra pasiūlyta, nes diskusijų su institucijomis metu Teisingumo ministerija prieštaravo bet kokiam individualiam vertinimui, nes sukurtų papildomą vertinimą, kas keltų ginčus. Ir tada būtų reikalingi kriterijai, kaip ir pagal ką antstolis vertina. Ir niekas negalėjo pasiūlyti, kokie tie kriterijai, kurie būtų geri“, – sakė V. Šilinskas.
„Jeigu bus pasiūlymas, į kokius kriterijus antstoliams atsižvelgiant sprendžia, tai manau, kad Seimo nariai tokius pasiūlymus turėtų svarstyt“, – pabrėžė jis.
Viceministras taip pat pabrėžė, kad nors kai kuriais atvejais skolos išsimokėjimas gali prailgti, tai geresnis variantas, nei skolininkų pasirinkimas nedirbti, skolos nemokėti ir skolos negrąžinti.
„Vaikų išlaikymas, padaryta žala – tais atvejais išskaitos nemažėja. Nėra taip, kad išskaitos visais atvejais sumažėja. (...) Daroma prielaida, kad skolininkas nori dirbti ir mokės tą skolą. Bet matome, kad 7 iš 10 yra ne tokie, jie nedirba ir nemoka, tai tas skolos grąžinimas yra begalinis. Tai atrodo, kad sutrumpėja jeigu pradeda dirbti ir mokėti“, – tikino jis.
Vyriausybė pritarė siūlymui mažinti skolų išskaitas iš MMA
Trečiadienį Vyriausybė pritarė SADM siūlymams mažinti nelegalų darbą, į kuriuos įėjo ir skolų išskaitų iš atlyginimo mažinimas, jas labiau diferencijuoti pagal gaunamas pajamas.
Siūloma uždirbantiems iki 1 MMA išskaitą mažinti iki 10 proc. atlyginimo dydžio, uždirbantiems tarp 1 MMA ir 2 MMA – 30 proc., o uždirbantiems virš 2 MMA palikti 50 proc. Tikimasi, kad pakeitimai nedirbantiems skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.
Visgi, iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Taip pat, siekiant paskatinti nedirbančius skolininkus grįžti į darbo rinką, numatyta galimybė pasinaudoti iki 12 mėn. „skolų atostogomis“ per 5 metus. „Skolų atostogas“ būtų galima pasiimti ne daugiau kaip per 2 kartus.
ELTA primena, kad pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, iš mažesnio nei MMA atlyginimo gali būti išskaitoma 20 proc. arba 30 proc. skolininko pajamų, iš didesnės nei MMA – 50 proc. lėšų.
Nedarbingus šeimos narius išlaikantis skolininkas turi teisę iš MMA viršijančių pajamų išskaitomą dalį susimažinti po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.
