Vasaros tendencijų apžvalga
Anot N. Mačiulio, paprastai, vasaros mėnesiais visada yra matomas tam tikras vidutinių kainų sumažėjimas. Tai, anot jo, susiję su sezoniniais išpardavimais.
„Ši vasara nėra išskirtinė. Mes matome jau keturis mėnesius iš eilės, kad arba nedidėja, arba mažėja kainos. Tai yra susiję ir su sezoniniais veiksniais, ir su tuo, kad atpigo daugelis žaliavų: grūdai, nafta, transportavimo kaštai sumažėjo, dėl to mes jau nuo metų pradžios matome, kad prekių kainos yra atpigusios, lyginant su tuo, kas buvo praėjusių metų pabaigoje, bet toliau tokiu pačiu tempu brangsta paslaugos“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, tikėtina, kad dar rugpjūčio mėnesį mes matysime kainų sumažėjimą, tačiau vėliau sezoniniai veiksmai baigsis.
„Pagrindinė tendencija, kuri išlieka ir, turbūt, išliks iki metų pabaigos, yra tai, kad prekės nebrangsta. Jos labiausiai brango praėjusiais metais, dėl kai kurių prekių trūkumo, dėl energijos kainų šuolio. Visa tai – iš dalies atstatoma šiemet, bet beveik nesikeičia paslaugų infliacija“, – dalijosi pašnekovas.
N. Mačiulio teigimu, per metus paslaugų kainos yra padidėjusios apie 11-12 procentų.
„Labiausiai, aišku, brangsta ne pirmo būtinumo paslaugos: restoranai, barai, laisvalaikio pramogos, kurių pabrangimas nuo metų pradžios viršija 7 procentus“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, ar paslaugų kainos ir toliau sistemingai kils, priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių.
„Vienas yra atlyginimų pokyčiai. Mes matome, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio augimas beveik nesulėtėjo – jis siekė apie 12 procentų ir yra labai artimai susijęs su minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimu.
Kitas veiksnys, kuris lemia kainų pokyčius – paklausa. Netrūksta pirkėjų nei pajūrio restoranuose, nei Vilniuje, taip pat įvairių grožio, sveikatingumo, laisvalaikio paslaugų paklausa yra aukštumose, tai natūralu, kad tokioje aplinkoje, net ir sumažėjus kažkokioms sąnaudoms, verslas nėra priverstas mažinti kainų, nes yra pirkėjų“, – aiškino N. Mačiulis.
Kova su kylančiomis kainomis
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, gyventojai, kurių perkamoji galia ženkliai sumažėjo, priima sprendimus, kurie optimizuoja jų namų ūkio finansines išlaidas.
„Mes matome, kad didžioji dalis pardavimų, tiek žiūrint, pavyzdžiui, drabužius, avalynę, tiek maisto produktus, yra būtent tų akcijinių prekių, kai yra nuolaidos. Kai yra prekės be nuolaidų – jų niekas neperka. Tokiu būdu, Lietuvoje yra susidariusi šiek tiek iškreipta situacija, kada be nuolaidų labai sunku kažką parduoti, tai pradinė kaina nustatoma labai aukšta ir tada jau pasiūloma 30 ar 50 procentų nuolaida, tam, kad atsirastų pirkėjų“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, tai – labai stiprus ir įsišaknijęs reiškinys, kurio nėra daugelyje kitų Europos valstybių, o pakeisti tą – sudėtinga.
Atskleidė, kas labiausiai kenčia nuo infliacijos
N. Mačiulio teigimu, kadangi pirmo būtinumo prekės ir paslaugos šiuo metu pinga, tie gyventojai, kurie beveik visas savo pajamas skiria pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, nuo infliacijos skaudžiai nukentėti neturėtų.
„Jie turėtų pirmieji pajausti, kad infliacija šiemet nėra problema ir, kad kai kurios kainos yra sumažėjusios“, – teigė jis.
Tačiau ne pirmo būtinumo paslaugos – toliau sparčiai brangsta.
„Barai, restoranai, pramogos įvairiausios – tų paslaugų daug vartojantys turbūt nemato infliacijos sumažėjimo, nes ten ir toliau gana stipriai kyla kainos“, – teigė ekonomistas.
Kokių staigmenų dar gali pažerti Europos Centrinis Bankas?
Anot ekonomisto N. Mačiulio, Europos Centrinio Banko sprendimai į infliacijos katilą meta ne žarijas, o, netgi, kiek per daug vandens.
„Čia bus lemiamas veiksnys, dėl kurio mes kitais metais kalbėsime apie platesnio masto defliaciją, tai yra kainų mažėjimą. Dabar infliacija buvo mažesnė ir kai kurių kainų mažėjimą pamatėme dėl atpigusių žaliavų, dėl apskritai prekių atslūgusios paklausos visame pasaulyje, bet tai, ką daro centriniai bankai – jie vis labiau smaugia ir verslą, ir gyventojus, keldami pinigų kainą iki tokio lygio, kurio daugelis nėra matę“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, viso to neigiamas pasekmes mes pamatysime tik kitais metais.
„Centriniai bankai sumažins ne tik infliaciją, bet ir padarys kitų pasekmių, pavyzdžiui, padidins nedarbo lygį, pakels bankrotų skaičių“, – prognozavo N. Mačiulis.
Liepos mėnesio kainos
Anot „Pricer.lt“ portalo vadovo A. Vizicko, liepos mėnesį buvo pastebimas nežymus kainų kritimas.
„Jis, galbūt, pasižymi tokiu aspektu, kad reguliarios kainos, jeigu jos koreguojasi, tai koreguojasi gal tarp 5-10 euro centų – prekybininkai, vis dėlto, tikisi, kad mes įprasime prie tų aukštesnių kainų. Taip pat skelbiamos pakankamai įspūdingos akcijos. Galbūt pinga dabar vaisiai, daržovės, ypač padažnėjo bananų akcijos“, – dalijosi jis.
Pasak A. Vizicko, vilties, kad produktai pigs – yra.
„Galbūt kai kurie iš jų grįš į tą pirminę stadiją. Tikimės, kada nors pamatyti aliejų vėl po 89-99 centus, nes jo kaina jau dabar yra pakritusi nuo 3 eurų iki 1,80-1,70 euro“, – teigė jis.
Vilniečių nuomonės
Deja, kai kurie vilniečiai sako, kad kainų kritimo jie nepajuto.
„Kadangi aš seku naujienas, tai žinau, kad infliacija yra, ji egzistuoja, bet aš jos nepastebiu“, – teigė vienas jų.
Kitas teigė, kad viskas tarsi sustojo.
„Buvo toks gana didelis ir greitas brangimas, bet dabar lyg ir viskas sustojo, ir nusistovėjo tos kainos. Aišku, pastebiu, kad elektra atpigo, palyginus su praėjusia vasara“, – teigė vyras.
O štai moteris teigė labiau pajutusi kainų didėjimą, o ne mažėjimą.
„Gal kai kurie maisto produktai atpigo, bet taip nežymiai, kad nepasijuto“, – dalijosi ji.
Kai kurie į kainas dėmesio net ir nebekreipia.
„Žinote, aš jau tokio amžiaus, kad jau nelabai domiuosi. Kiek yra, tiek moku. Ką jau bepadarysi“, – teigė senjorė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
