Klaipėdoje Tilžės turgus ilgą laiką veikė tik po atviru dangumi. Administracija viešai skelbė, kad sprendimas įrengti uždarus prekybos paviljonus nudžiugino visus prekeivius. Visgi pasikalbėjus su prekybininkais, jie pasakoja apie kitokią situaciją.
„Dauguma mūsų lauke visada prekiausime, ten nežmoniškai brangu, be to, kas gi iš pirkėjų į vidų kasdien eis? – sakė kelioniniais krepšiais prekiaujantis Aleksandras. – Ir dabar jau ne kas iš pirkėjų ateina, o kad kasdien... Netikiu. Ir dar tokius pinigus ima. Man už tokio pat dydžio patalpas reikėtų keturis kartus daugiau mokėti. Tai ko čia džiaugtis?“
„Ten nežmoniška nuomos kaina, o mes, pensininkai, ką? Ir taip kelioms dienoms leidimus prekiauti pasiimame, turgus – trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Trečiadienį žmonių, patys matote, beveik nėra. O jei tik už patalpas sumokėsiu 400 eurų, tai už ką prekių įsigyti? Nesąmonė kažkokia“, – piktinosi batais prekiaujanti moteris.
Po stogu išsikraustę prekeiviai sako, kad tas išsakomas pasipiktinimas dar gana švelnus.
„Kai pradėjome kraustytis, kaimynai, su kuriais stovėjome lauke, pradėjo nebesikalbėti. Kai jau įsirengėme čia ir nuėjau pasiimti likusių prekių, su manimi ėmė elgtis kaip su liaudies priešu ir atvirai išvadino išdavike. Bet juk man tikrai geriau, jei pirkėjui nereikės drabužių matuotis vėjyje ar lyjant. Jie kažkodėl to nenori suprasti, juk ir patys gali kraustytis, bet ne – geriau mus smerkti“, – sakė Tilžės turguje prekiaujanti Aurelija.
„Daug kas bijo naujovių, todėl ir piktinasi, – pritaria kartu su žmona dirbantis Visvaldas, – Net ir pirmą dieną po stogu jau galima pastebėti, kad čia pirkėjai daugiau matuojasi drabužių. Be to, dirbsime šešias, o ne tris dienas per savaitę, tad daugiau turėtų žmonių ateiti. Aišku, turime išlikti konkurencingi didiesiems prekybos centrams, juk čia – turgus.“
Dar viena drabužių pardavėja prasitarė, kad viena jau bijo nueiti pas lauko prekeivius. Nors persikelti ir taip buvo neramu – žingsnis labai rizikingas, bet buvę palapinės kaimynai gąsdina dar labiau.
„Išvadino mane kvaile, apie palaikymą nėra ko net kalbėti. Pas mane juk žmonės ateina rūbų pirkti, visi artimieji patarė, kad patogiau po stogu matuotis, be to, ir darbas kasdien, gal daugiau ateis pirkėjų. O kaimynai iškoneveikė, kad elgiuosi neprotingai, paskutinius pinigus sukišiu ir liksiu be nieko. Dabar net baisu pas juos nueiti pasisveikinti... Nešiau pinigų vienam ten dirbančiam žmogui, tai einant pro kitus atrodė, kad užkapos“, – sakė vyresnio amžiaus pardavėja Edita.
Prekiaujantieji maistu neslepia, kad beveik visus čia atviliojo iš kitų lauko turgaviečių. Šilčiau, geresnės higienos sąlygos, tad retas žuvis, mėsą ar kitą maistą siūlančių prekybininku girdėjo apie kivirčus. Visgi daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti jauna mergina sako, kad, kaip ir drabužių prekeiviams, jai irgi teko atlaikyti kolegų pyktį.
„Jie irgi gali eiti po stogu, niekas nedraudžia. Man čia geriau, švariau, žmonės šaltyje labiau skuba, o čia dar gali pasidairyti ilgiau. Nesmagu, kad kai kurie prekybininkai tokie nedraugiški. Aišku, kol kas žmonių mažiau, dar ne visi žino, kad galima apsilankyti ir po stogu“, – tvarkydama džiovintus vaisius kalbėjo Arina.
Po stogu persikėlę prekeiviai beveik visi tvirtina, kad didžiulių vilčių, jog tuoj pat atbėgs pirkėjai, nededa. Be to, spėja, kad prekiaujantieji lauke tikrai nepatars užsukti į vidų ir nepraneš apie jau veikiančią prekyvietę.
Tad žada apsišarvuoti kantrybe, o kai kurie pakylėjimo nesitiki apie pusmetį – pats prekybos įkarštis būna vasarą, kai žmonės atostogauja. Be to, apsižvalgyti po turgų šiltuoju metų laiku užsuka ir turistų.
