Laidoje „Piniginiai reikalai“ didžiųjų Lietuvos verslų atstovai pasakojo, kaip jiems sekėsi įveikti koronaviruso pandemijos sukeltą iššūkį ir kokie tolimesni įmonių planai.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas laidoje pasakojo, kad koronavirusas skirtingai paveikė grupės vystomą verslą. Didžiausias sukrėtimas – viešbučiams.
„Jeigu kalbėti apie konkrečius sektorius, kurie yra koncerne, tai, matyt, daugiausia paliestas buvo viešbučių verslas. Koncernas turi aštuonis viešbučius – dalį Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje. Tai didžiąja dalimi poveikis buvo į viešbučių verslui. Aišku, šiemet mes neturime kruizinių laivų, tai kruizinių laivų terminalas lygiai taip pat yra uždarytas ir neveikia.
Šiek tiek buvo paveikta radijo grupė, buvo prarastos reklamos pajamos, pirmus du mėnesius po karantino įvedimo balandį–gegužę pajamos krito apie 40 proc., bet vėliau atsistatė. Šioje vietoje lyg didelių problemų nebeturime, bet buvo pritaikytos atitinkamos priemonės mažinant darbuotojų skaičių, įvedant kitas priemones.
Nebuvo stabdomas trąšų verslas. „Achema“ nebuvo sustabdyta, ji dirbo nuolatiniu režimu kaip ir buvo numatyta. Šioje vietoje jokių sutrikimų neturime. Lygiai taip pat ir kituose sektoriuose tas koronaviruso pandemijos poveikis buvo labai minimalus. Tikimės vykdyti planus ir pasiekti panašius rezultatus, kaip ir praeitais metais“, – situaciją pristatė G. Balčiūnas.
Nerimas pasibaigus vasarai
G. Balčiūnas pastebėjo, kad netgi viešbučių versle susiklostė skirtinga situacija. Štai pajūryje esantis šiai įmonių grupei priklausantis viešbutis „Palangos vėtra“ dirba pelningai, poilsiautojų vasarą sulaukta nemažai.
„Gana neblogai atrodo ir Klaipėdos viešbučiai. Nors jie mieste, bet užimtumas atsilieka 15–20 proc. nuo praeitų metų lygio. O Druskininkų viešbučiai pasiekė pusę praeitų metų atitinkamo užimtumo lygio. Ypatingai aktuali savaitės vidurio problema, kadangi pasikeitė klientai.
Kadangi sienos uždarytos, klientais tapo Lietuvos gyventojai, šiek tiek Latvijos, Estijos. Jei kalbame apie lietuvius, jų padaugėjo apie 53 proc., latvių apie 15 proc., estų apie 300 proc. bet tie skaičiai buvo minimalūs, tai atitinkamai tas padidėjimas nėra toks ženklus, kaip procentaliai atrodo“, – pasakojo jis.
Kaip pastebėjo pašnekovas, rudenį atostogų metas baigiasi, tad išliks didžiulė savaitės vidurio problema, kuomet gyventojai dirba, nesiilsi ir nesinaudoja viešbučių paslaugomis.
„Mes šiam atvejui esame pasiruošę. Viešbučiuose yra pagerintas interneto ryšys ir praktiškai galima dirbti nuotoliniu būdu, ką ir dauguma įmonių jau bandė.
Lietuvoje viešbučiai dažniausiai sezoniniai, kurie gyvena daugiausia iš vasaros pardavimų, žiemą daugiausia iš švenčių ar užsienio turistų. Kadangi užsienio turstų nėra, atostogos ir baigsis, tai viešbučiams bus nelengva. Viešbučiai nėra pilnai atnaujinę veiklos, kalbant apie Druskininkus. Yra imtasi visokių kitų priemonių, kurios didina sąnaudas. Pavyzdžiui, vien skalbimo išlaidos padidėjo apie 15 tūkst. eurų per mėnesį. Patalpos yra labai dažnai dezinfekuojamos. Įgyvendintos kitos priemonės dėl pandemijos, siekiant apsaugoti tiek klientus, tiek įmonės darbuotojus. Be abejo yra atitinkami kaštai ir tikėtis pelningos arba bent nenuostolingos veiklos šiais metais sunku ir, matyt, to nebus“, – teigė G. Balčiūnas.
Taikytos priemonės pirmosios bangos metu išlieka
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas laidoje pasakojo, kad pirmoji koronaviruso banga buvo įveikta ganėtinai sėkmingai – iš daugiau nei 4600 žmonių dirbančių koncerno įmonėse susirgo tik trys. Užsikrėsta ne darbe, bet per šeimos narius.,
„Sprendžiant iš to, kad šalimais kolegos neapsikrėtė, reiškia pas mus kaip ir viskas šioje srityje buvo neblogai suorganizuota. Kiekviena įmonė turėjo operatyvinės veiklos štabą, pasitvirtino planus, kad būtų galima labai greitai ir operatyviai reaguoti į tą situaciją, kuri kasdien keitėsi. Šioje situacijoje mes esame pakankamai sėkmingai pergyvenę šitą pirmą bangą ir tą laikotarpį.
Priemonės, kurios buvo numatytos ir taikomos pirmoje bangoje, lieka. Įmonės pilnai apsirūpinusios higieninėmis priemonėmis, kalbant apie kaukes ar dezinfekcinius skysčius, nupirkti termovizoriai, kurie fiksuoja darbuotojus ateinant į darbą ir išeinant iš jo. Jei kalbėti apie „Achemos grupės“ įmones, esame įdiegę naujus produktus. Pavyzdžiui „Gaschema“ yra pradėjusi medicininių deguonies įrenginių su kaukėmis gamybą“, – pridūrė jis.
Subsidijos neskatina grįžti į darbą
G. Balčiūno nuomone, Lietuva po pirmosios koronaviruso bangos tarp mažiausiai nukentėjusių šalių atsidūrė dėl to, kad čia nėra taip plačiai išsivystęs paslaugų sektorius, susijęs su keleivių judėjimu.
Klausiant apie galimybes didinti darbuotojams algas ar įdarbinti naujus darbuotojus, G. Balčiūnas teigė, kad grupė moka konkurencingus atlyginimus. Tačiau dėl to, kad viešbučius ši krizė palietė skaudžiausiai, dalis šio sektoriaus darbuotojų yra vis dar prastovose.
„Įmonės gauna subsidijas, jos kartais neateina taip greitai kaip norėtųsi, galbūt yra nemažai biurokratinių dalykų, tačiau viešbučiuose atlyginimai yra maži. Deja, tokia Lietuvos rinka. Matyt ir pasaulinė rinka panaši, kad viešbučiuose dirbantys darbuotojai neuždirba didelių pinigų. Ką mes pastebime, iš tikrųjų tos subsidijos nelabai skatina grįžti darbuotojus į darbą, ypač tose srityse, kur minėjau.
Aišku, kitose srityse jokių subsidijų negauname“, – teigė pašnekovas.
Taupyti įmonėms sunku
G. Balčiūnas kalbėdamas apie įmonių grupės ateities planus sakė, kad naujų projektų įgyvendinimas nuotoliniu būdu yra sudėtingas: sunku pradėti naują projektą kartu su užsienio partneriais, jei nė karto su jais nesusitinki arba pabendrauji tik vaizdo skambučiais.
Vis dėlto taupyti įmonių grupė negali.
„Tos papildomos priemonės, kiek tai susiję su koronavirusu ir apsauga, jos papildomai kainuoja. Naujų projektų rengimas vyksta pagal įprastą scenarijų, nustatytas darbo tvarkas. Šiuo metu mes rengiamės projektams dėl jūrinės energetikos. Kalbant apie „Achemą“ yra vykdomas dervų cecho statybos darbų projektas, kalbant apie kitas įmones irgi nustatyti projektai, jie yra vykdomi. Tiesa, metų eigoje buvo šiek tiek pristabdyti, kai kurie peržiūrėti, ypač tie sektoriai, kurie nukentėjo nuo krizės. Be abejo investicijos buvo sustabdytos ir vykdomas tik pačios svarbiausios, kurios susijusios su nuolatinio darbu palaikymu ar būtinu turto atnaujinimu“, – teigė jis.
Pokalbio metu G. Balčiūnas taip pat įvardijo, kad Baltarusijos poveikis koncernui nėra didelis.
„Achemos grupei“ priklausančios įmonės: „Klaipėdos pilies uostas“, „Kruizinių laivų terminalas“, „Iremas“, „Achempak“, „Klaipėdos laivų remontas“, „Radiocentro“ grupė, „Kapitalo srautai“, „Draudimo brokerių aljansas“, „Budrus sakalas“, „Achema“, „Gaschema“, „Agrochema“, „Litfert“, „Fertigent“, „Agro Baltic“, „Liteximp“, „Žemaitijos grūdai“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), Centrinis Klaipėdos terminalas, „Krovinių terminalas“, „Transachema“, „Euroga“, „Renerga“, „Renerga-1“, „Grand SPA Lietuva“, viešbutis „Palangos vėtra“, „Magnus Hotel“, „Old Mill Hotel“ ir „Old Mill Conference“.
