Vilniaus miesto savivaldybė siūlo stadiono kainą didinti 40,35 proc. Kainos augimo naštą pasidalintų trys šalys.
Savivaldybei iš šios sumos tektų padengti 17 mln. eurų, 10 mln. eurų ministerijai, 9,5 mln. eurų – koncesininkei.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad bendra išlaidų kaina po indeksavimo savivaldybei išaugtų tik 2,4 mln. eurų, nes sutaupyti pavyktų beveik 36 mln. eurų per palūkanas, sutrumpinus išmokėjimo terminą.
Didinti stadiono statybų kainą prašė ir įmonė „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“, kurią „BaltCap“ infrastruktūros fondas valdo per įmonę „Venetus Capital“.
Ministerijai ir savivaldybei adresuotą raštą spalio 6 dieną pasirašė Š. Stepukonis, kurį teisėsauga įtaria pasisavinus maždaug 27 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų, įtariama, buvo praloštos.
„Pažymėtina, kad nuo koncesininko pasiūlymo pateikimo datos statybos sąnaudos pakito taip, kad faktinė kaina, mokama už darbų vykdymui numatytus statybos darbus, medžiagas ir įrengimus tapo iš esmės nesubalansuota su sutartyje numatyta investicijų suma darbų atlikimui ir iš esmės apsunkina privataus subjekto įsipareigojimų įvykdymą bei iškreipia šalių pusiausvyrą“, – sakoma rašte, su kuriuo susipažino Delfi.
Čia argumentuojama, kad esą net ir nevertinant Rusijos pradėto karo Ukrainoje įtakos statybos sąnaudų kitimui, yra akivaizdu, kad bendras statybos kainų pokytis nuo koncesininko pasiūlymo pateikimo mėnesio iki minėto karo pradžios mėnesio gerokai viršija koncesininko ir projekto bendrovės prisiimtą kainų augimo riziką.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Aleksandrui Nemunaičiui įtarimų sukėlė data, kai Š. Stepukonis pasirašė raštą.
„Pagaliau pateikti praktiškai visi dokumentai ir mes matome, kad 2023 metų spalio 6 dieną prašymą indeksuoti nacionalinio stadiono kainą pasirašė... STEPUKONIS!!!
Pasirašė tą pačią dieną kai buvo atleistas iš UAB „Nullus“ įmonės (viena iš trijų, kur daugiausia pavogė) vadovo pareigų. Reiškia, „BaltCap“ tikrai žinojo apie problemas įmonėje, bet va štai toks akibrokštas“, – feisbuke skelbė A. Nemunaitis.
„Nereikėjo indeksavimo nei kai pasirašė sutartį 2021 metų rudenį, nei kai pasirinko rangovą „Veikmės statybą“ 2022 metų liepos mėnesį, nei kai pasirašė rangos sutartį su „Naresta“ 2023 metų vasarą“, – pridūrė A. Nemunaitis.
Registrų centro duomenys rodo, kad sprendimas pakeisti įmonės „Nullus“ vadovą registruotas spalio 6 dieną, tačiau „BaltCap“ neigia, kad Š. Stepukonis buvo atleistas.
„Užbaigus pagrindinius „Nullus“ vykdyto Kauno rajono mokyklų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto plėtojimo darbus, Š. Stepukonis 2023 metų rugsėjo 20 dieną vietoje savęs įmonės vadovu paskyrė Audrių Zuką, pastatų ūkio valdymo specialistą. Spalio 6 diena, kurią minite, yra diena, kuomet įrašas apie naują „Nullus“ vadovą atsirado Juridinių asmenų registre“, – teigiama „BaltCap“ komentare Delfi.
Prašymą Š. Stepukonis, kaip nurodoma komentare, pasirašė būdamas nacionalinio stadiono koncecijos įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovu.
„Dokumentus tuo metu jis pasirašė būdamas teisėtas šios įmonės vadovas. Kad būtų galima aiškiau sudėlioti įvykių chronologiją, priminsime, kad informacija apie įtartinus Š. Stepukonio sandorius buvo pradėta tikrinti 2023 metų spalį, jis iš fondo įmonių atleistas lapkričio viduryje, informacija apie įtarimus paskelbta viešai ir į teisėsaugą kreiptasi lapkričio 23 dieną“, – dėstė „BaltCap“.
Tai, kad Š. Stepukonis „BaltCap“ infrastruktūros fonde nebedirba, įmonė paskelbė tik lapkričio mėnesį. Tuo metu nurodyta, kad buvo nustatyta veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.
