Jei norite išsaugoti savo pinigus ir juos pagausinti, teks bristi į menkai pažintus vandenis. Sveiki atvykę į gąsdinantį ir nesuprantamą investavimo į akcijas pasaulį!
Oficialu. Nuo kitų metų sausio pirmos dienos visų mūsų kišenėse žvangės euras. Iš dalies tai tik formalumas – juk litas jau ilgą laiką buvo fiksuotu kursu susietas su bendra Europos Sąjungos valiuta. Kita vertus, tai neatšaukiamas fakto, kad naudojamės bendra valiuta su vokiečiais, olandais, prancūzais ir kitais mėlyno kraujo europiečiais, įtvirtinimas. Ir taip bus tol, kol ši valiuta egzistuos.
Ką tai šiuo metu reiškia tiems, kurie taupo ir investuoja (ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje euro zonoje)? Tai reiškia baisias finansines represijas.
Vienas tokių vaistų – Europos centrinio banko (ECB) sprendimas stipriai sumažinti palūkanų normas, už kurias jis skolina bankams. Bankas viešai reiškia nuomonę, kad pigūs pinigai paskatins įmones investuoti, o vartotojus – įsigyti prekių į kreditą. Aš taip nemanau: čia tas pat kaip bandyti iš galo pastumti ištiestą virvę – nepavyks.
Šiaip ar taip, dėl tokio ECB elgesio pinigai Europos Sąjungoje dar ilgai bus pigūs. Tai reiškia, kad palūkanos už indėlius bankuose ir labai saugių valstybinių obligacijų pajamingumas bus juokingai maži.
Šiandien už dvejų metų indėlį eurais patikimas Lietuvoje veikiantis bankas siūlo 0,35 proc. metinių palūkanų, o tokios pat trukmės Lietuvos Respublikos taupymo lakštai žada tik 0,9 proc. pajamingumą.
Vokietijos Federacijos 10 metų obligacijos metinis pajamingumas nesiekia procento.
Tokia liūdna taupantiems žmonėms padėtis pasaulyje jau yra buvusi ne kartą. Po Antrojo pasaulinio karo taip buvo Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Prasiskolinusios vyriausybės dirbtinai per centrinių bankų politiką mažina palūkanų normas, kad joms reikėtų mokėti kuo mažesnes palūkanas už paimtas paskolas. Mažos palūkanos gali didinti infliaciją, o su ja vyriausybių gaunamas mokestines pajamas. Jei viskas pavyksta gerai, per 10–20 metų vyriausybių skolos smarkiai sumažėja. Tikintiems sąmokslo teorija tai ir yra tikrasis Europos centrinio banko tikslas.
Infliacija valgys pinigus
Tiems Lietuvos piliečiams, kurie komerciniuose bankuose turi sukaupę 45 mlrd. litų indėlių, turėtų sugesti nuotaika. Perspektyvos uždirbti nekokios. Tačiau čia dar ne visos blogos naujienos.
Lietuva yra sėkminga šalis su sėkminga ekonomika. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Mes greitai vejamės turtingas Europos šalis. Tačiau ką tai reiškia?
Tai reiškia ne tik augančius atlyginimus, bet ir augančias kainas tų prekių ir paslaugų, į kurių savikainą įeina atlyginimai, t. y. beveik visų. Ir tai reiškia spartesnę nei euro zonoje infliaciją. O infliacija, kaip žinome, labai mėgsta valgyti pinigus.
Mano nuomone, labai tikėtina, kad infliacija Lietuvoje ateinančius penkerius metus bus didesnė, nei investuotojai uždirbs laikydami pinigus indėliuose ar obligacijose. Tų 45 mlrd. litų indėlių savininkai turėtų pradėti verkti. Jų turimų pinigų perkamoji galia Lietuvoje mažės.
Tikėtina, kad konservatyvūs lietuviai, taip prisirišę prie saugumo ir fiksuotų palūkanų, puls ieškoti investicijų, produktų ir pranašų, žadančių jiems aukštesnes metines fiksuotas palūkanas. Tačiau nieko nėra nesaugesnio už apgaulingą saugumą – šiuo metu dėl labai mažų palūkanų normų tokias aukštesnes fiksuotas palūkanas gali pasiūlyti tik labai rizikingi produktai ir vertybiniai popieriai.
Išvada viena – investuotojams, jei nori išsaugoti savo pinigus ir juos pagausinti, teks bristi į menkai pažintus vandenis. Sunku keisti įpročius, nesinori mokytis. Tačiau visada būna pirmas kartas. Sveiki atvykę į gąsdinantį ir nesuprantamą investavimo į akcijas pasaulį!
Iš akcijų uždirba kantrieji
Daugeliui atsargių investuotojų tikriausiai kyla klausimas, kodėl ir kaip investuojant į akcijas galima uždirbti daugiau. Pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus.
Pirkdami akcijų įgyjame teisę į dalį veikiančios įmonės (kurios akcijomis prekiaujama biržoje) turto, pajamų ir pelno. Mums priklauso proporcinga dalis žemės, pastatų, įrenginių, apyvartinio kapitalo. Jei įmonė šį turtą yra įsigijusi didžiąja dalimi iš nuosavų, o ne skolintų lėšų, šio turto vertė gali išlikti stabili ir augti. Mes taip pat įgyjame teisę į dalį pelno ir dividendus.
Didžiosios daugumos įmonių pajamos, pelnai ir dividendai per ilgą laiką taip pat auga. Auga, nes dalį pelno įmonės palieka sau, už šiuos pinigus perka papildomą turtą, įrenginius, investuoja į darbuotojus, kuria ir parduoda naujus produktus ir taip gauna papildomo pelno.
Taigi, jei mokame už akcijas tinkamą kainą ir turime pakankamai proto ir kantrybės palaukti, kol įmonės, kurių dalininkai esame, padidins savo turtą, pajamas ir pelną, mūsų uždarbis iš šių investicijų bus kur kas didesnis nei laikant pinigus indėliuose ar obligacijose.
Žinau, kad akcijos tarp dalies investuotojų turi nekokią reputaciją. Ypač ji sugedo po 2008 m. krizės ir akcijų kainų griūties (nors, nepaisant didelio kritimo 2008–2009 m., daugelis akcijų šiandien kainuoja daugiau nei per 2007–2008 m. piką).
Tačiau pagrindinė tokios reputacijos priežastis – patys investuotojai. Užuot ramiai išlaukę ilgesnį laiką (kaip daro investuodami į indėlius ir obligacijas), jie puola pirkti ir parduoti akcijas kelis kartus per metus. Be to, tą daro nepalankiais momentais – perka, kai tą daro visi ir kai yra brangu, o parduoda tada, kai parduoda visi ir yra pigu.
Šiandien galima surasti įmonių, kurių akcija kainuoja mažiau nei 10 jai tenkančio įmonės metinio pelno, o pelnas – pakankamai stabilus. Be to, tokios įmonės moka ir patrauklius dividendus, viršijančius 3, 4, 5 ar net 6 procentus.
Protingas ir atidus investuotojas šiandien gali suformuoti investicinį portfelį, kuris per ateinančius penkerius metus gali pabrangti dvigubai.
Aišku, nebūtina iš karto nerti stačia galva ir visu kūnu. Juk galima tai daryti po truputį, įmerkiant tai ranką, tai koją, protingai, neskubant, investuojant tik dalį savo investicinio portfelio. Tačiau tai daryti, atsižvelgiant, kokioje situacijoje esame, būtina. Nepasiduokime finansinėms vyriausybių represijomis ir gausinkime savo pinigus!
Tai komentaras iš žurnalo „INVESTUOK“ rugsėjo mėnesio numerio.
Naujame žurnalo “INVESTUOK" rugsėjo mėnesio numeryje ieškokite:
Aktualija: įmonių obligacijos atrodo neberacionaliai – situacija smarkiai iškreipta. Kuo tai gresia ekonomikai, ir pataria, kaip elgtis eiliniam investuotojui. Vertybinių popierių birža: analizuojame energetikos bendroves;
Investavimo ABC: „Facebook“ startas – kodėl įmonės pradeda viešai siųlyti savo akcijas?; Nekilnojamasis turtas: renovacija ketinantiems pirkti būstą investavimo tikslais; Alternatyvos: ir vėl bitkoinai – kur jų pranašumai, trūkumai, esama situacija;
Pinigų kolekcionavimas – investicija anūkams; Investavimo psichologija: apie tai, kaip pinigų trūkumas dabar, trumpina žvilgnį į ateitį. Ar investavimo klaidos gali priklausyti nuo Jūsų temperamento? Įžvalgos: ar gerai suprantame žaidimo „Europinis kapitalizmas“, kurį žaidžiame jau beveik 25 metus, taisykles? Ir dar: apžvalgos, fondų rezultatai, garsios mintys.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
