Taip tikimasi gerinti darbuotojų produktyvumą ir mažinti sergamumą. Paieškojus šį modelį perėmusių Švedijos kapitalo įmonių Lietuvoje teko nusivilti.
Paaiškėjo, kad ir pačioje Švedijoje šie eksperimentai vertinami nevienareikšmiai, o daugumoje įmonių galioja įprasta 40 val. darbo savaitė.
Trimituoja žiniasklaidos banginiai
„Švedija pereina prie 6 val. darbo dienos“, „Ko JAV galėtų pasimokyti iš Švedijos 6 val. darbo dienos“, „Švedija flirtuoja su 6 val. darbo diena“, „Efektyvumas aukštyn, nuostoliai žemyn: Švedija eksperimentuoja su 6 val. darbo diena“. Tai tik keli antraščių pavadinimai iš gausybės užsienio straipsnių šia tema.
Apie tai skelbė solidūs žiniasklaidos kanalai: BBC, „Financial Times“, „The Independent“.
Savaitraštis ėmė domėtis, ar mūsų šalyje veikiančios bendrosios Lietuvos ir Švedijos įmonės arba tos įmonės, kurių akcininkai yra švedai, taip pat ketina dirbti trumpesniu darbo valandų grafiku.
Lietuvoje veikia apie 150 Švedijos kapitalo bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Nors susisiekėme su daug Kauno ir kitų miestų įmonių, nepavyko rasti nė vienos, kurioje darbo diena būtų 2 valandomis sutrumpinta.
Klausimas nustebino
Bendrovės „Husqvarna Lietuva“, kurios biuras yra ir Kaune, direktorius Ričardas Alekna prisipažino nieko negirdėjęs apie pokyčius Švedijoje. Jį nustebino žinia apie 6 val. darbo dieną.
„Gal tada išvis pereikime prie 2 dienų darbo savaitės? Mes tokių planų neturime. Dirbame pagal Lietuvos įstatymus. Kai reikia, darbuotojai dirba ir ilgiau, ne sezonu – trumpiau“, – sakė R. Alekna.
Grupės įmonės „ViaCon Baltic“, kuri specializuojasi inžinerinių sprendimų ir renovavimo srityse, darbuotojai juokauja, kad norėtų 6 val. darbo dienos, tačiau įmonė, kurioje dirba 115 žmonių, nė nesvarsto apie tai.
Įmonė „Accel elektronika“, kurioje dirba daugiau kaip 650 žmonių, taip pat nesvarsto tokios galimybės. Drabužius siuvančios bendrovės „Tindra“ vadovai teigė, kad laikosi Lietuvos įstatymų ir nesuka galvos dėl kitur vykdomų eksperimentų.
Telekomunikacijų bendrovės TEO personalo vadovas Ramūnas Bagdonas teigė, kad darbuotojai siekia savo ir bendrovės tikslų, kuriems gali prireikti 8, 10, 12 ar užtekti ir 4 val.
„Mums svarbiausias ne valandų skaičius, o darbo rezultatas. Šiemet patvirtinome lankstaus darbo grafiką, kuri leidžia dirbti ir iš namų. Šia galimybe per vasarą pasinaudojo daugiau kaip 100 bendrovės darbuotojų“, – svarstė R. Bagdonas.
Visiška dezinformacija
„Business Sweden“ (Švedijos prekybos ir investicijų tarybos) viceprezidentas ir Vidurio bei Rytų Europos regiono vadovas Mantas Zalatorius savaitraščiui teigė, kad 6 val. darbo diena yra tik mitas.
„Tai skamba kaip dezinformacija, žurnalistinė antis arba paprasčiausia klaida.
Diskusijų šia tema Švedijoje nebuvo ir nėra. Tokie sprendimai be darbuotojų ir darbdavių diskusijos neįmanomi. Tokios trukmės darbo diena Švedijoje artimiausiu metu tikrai nėra nei numatoma, nei įmanoma“, – teigė M. Zalatorius.
Tiesa yra tai, kad šešios Švedijos įmonės bando arba bandė dirbti po 6 val. per dieną.
Žiniasklaidoje pasakojama apie „Svartedalens“ senjorų globos namus. Iki 2016 m. pabaigos šioje įstaigoje slaugių darbo diena bus sutrumpinta iki 6 val., o atlyginimas išliks toks pats. Įstaiga pasamdė 14 naujų darbuotojų, tai kainuoja papildomai vieną milijoną per metus.
Eksperimento pabaigoje bus vertinama, ar trumpiau dirbančios slaugės yra labiau patenkintos darbu ir ar pagerėjo pacientų priežiūros kokybė.
Vienos Gioteburgo ligoninės ortopedinės chirurgijos skyrius taip pat nusprendė daktarams bei seselėms leisti dirbti po 6 val. per dieną.
Praėjusiais metais 6 val. darbo dieną įvedė programėlių kūrimo bendrovė „Filimundus“. Jos vadovai prašo darbuotojų nesinaudoti socialiniais tinklais, sutrumpinti susitikimus.
Remiasi senais pavyzdžiais
Anglų kalba Švedijos naujienas publikuojančio portalo thelocal.se redaktorė Maddy Savage savo straipsnyje pasakoja, kad sulaukė skambučio iš kolegos iš Jungtinės Karalystės. Jis prašė švedės informacijos apie 6 val. darbo savaitę: žinią apie tai buvo perskaitęs viename Australijos laikraštyje.
„Negalėjau padėti kolegai. Idėja, kad čia yra masiškai pereinama prie trumpesnių darbo dienų, paprasčiausiai yra netiesa“, – pasakoja M. Savage.
Ji pastebi, kad užsienio spauda remiasi senais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Gioteburge veikiantys „Toyota“ aptarnavimo centrai jau prieš 13 metų įvedė 6 val. darbo dieną.
Vėliau šiuose centruose užfiksuojama mažiau pravaikštų, darbuotojai, vykdami į darbą, trumpiau praleidžia kamščiuose, o jų nuotaika darbe yra pakili. „Toyota“ skelbia, kad jų pelnas padidėjo 25 proc.
Šiaurėje esančio Kirunos miesto taryba savo 250 darbuotojų 6 val. darbo dieną pasiūlė dar prieš 25 m. Eksperimentas tęsėsi 16 m.
Tikėtasi, kad darbuotojai bus sveikesni ir pagerės jų darbo kokybė, tačiau tokio efekto nepastebėta ir eksperimentas 2005 m. buvo nutrauktas.
Paaiškėjo, kad darbo efektyvumas padidėjo, tačiau darbuotojai ėmė dažniau sirgti.
