Ketvirtadienį vadovų konferencijoje „EBIT 2018“ pranešimą skaitęs politikas pažymėjo, kad Švedija, kartu su kitomis Skandinavijos valstybėmis, yra viena laimingiausių šalių pasaulyje.
„Galbūt ir keista, jei žinai, koks pas mus klimatas, kokia mūsų istorija. Vikingai gėrė, prievartavo ir žudė žmones. Kaip mums pavyko pasiekti dabartinę padėtį? Dauguma laimę sieja su asmeniniais dalykais: meile, šeima, draugais. Tai visiška tiesa, tačiau laimė taip pat susijusi ir su visa visuomene. Mano supratimu, laimę valstybės mastu sukuria penki dalykai“, – kalbėjo jis.
F. Reinfeldto teigimu, pirmas laimingą visuomenę kuriantys dalykas yra demokratija.
„Turiu omenyje demokratiją, kurioje yra ne vienas laimėtojas. Jei kontroliuoji balsų skaičiuotojus, tai ne demokratija. Demokratijoje turi būti gerbiami žmonių skirtumai, kur gali galvoti ir kalbėti, ką tik nori, o tau prieštaraujantys žmonės irgi gali daryti tą patį. Taigi, demokratija yra labai tampriai susijusi ir su laisva žiniasklaida“, – sakė jis.
Pranešėjas taip pat pastebėjo, kad tik 13 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur gali pasitikėti žiniasklaida.
Antra švedo įvardinta sudedamoji dalis – gerai funkcionuojanti ekonomika.
„Tai reiškia ekonomiką su maža trintimi. Joje lengva pradėti verslą, imtis iniciatyvos, susirasti darbą, judėti. Žinoma, jai reikia ir patikimų institucijų. Pavyzdžiui, Švedijoje mokesčių inspekcija yra viena populiariausių valstybės institucijų. Ji populiari, nes supranta esanti tarnyba, o ne baudėjas, siekiantis išieškoti mokesčius“, – sakė jis.
F. Reinfeldtas dar pridūrė, kad korupcijos lygis žemiausias šalyse su aukštu laimės lygiu.
Trečiasis dalykas – laisvė.
„Myliu laisvę. Ji reiškia, kad galiu valdyti savo gyvenimą. Laisvė reiškia, kad gali priimti kokius nori sprendimus tol, kol jie nekenkia niekam kitam, kol jie nepažeidžia įstatymų. Laisvė nereiškia, kad turtingi žmonės gali daryti ką panorėję ir nesirūpinti niekuo daugiau. Tai ne laisvė, o piktnaudžiavimas galia“, – kalbėjo jis.
F. Reinfeldto teigimu, tam užtikrinti reikia gerai veikiančių institucijų, nes be jų visada atsiras tokių, kurie bus ne tokie laisvi, bus palikti užpakalyje.
Ketvirtasis jo nurodytas dalykas – darbo vietos.
„Socializme visi turi darbo vietą, tik gal ne visi dirba. Tuo metu kapitalizmas yra sistema, kurioje išgyvena tik stipriausieji. Švedijoje siekiame rasti balansą. Kurti darbo vietas šiais laikais labai sudėtinga. Gyvename nuolat besikeičiančioje visuomenėje, o verslo ciklai sutrumpėję dėl skaitmenizacijos, didelės konkurencijos, globalizacijos ir t.t.“ – aiškino jis.
F. Reinfeldtas pastebėjo, kad kai kurie žmonės galvoja, jog tikroji laimė yra išvis nedirbti.
„Tačiau gyvenime esu pastebėjęs, kad nedirbantys vyrai netampa sėkmingais. Kur kas dažniau jie tampa labai pikti, destruktyvūs, susierzinę ir netgi pavojingi. Nesakau, kad mums reikia blogų darbo vietų, kurios mus žudo, kaip buvo anksčiau. Reikia tokių darbo vietų, kurios įgalina, leidžia augti, siekti tikslų“, – pasakojo jis.
Švedo teigimu, dažnai galvojama, kad visą gyvenimą turime dirbti tą patį darbą. „Tačiau šiais laikais tikrai įmanoma įgūdžių įgyti ir vėliau gyvenime, pakeisti profesiją“, – ragino jis.
Penktas ir sudėtingiausias dalykas, F. Reinfeldto teigimu, yra pasitikėjimas.
„Pasitikėjimas, tai – ką galvoji apie kitus žmones. Tai, ką sakai savo vaikams apie tai, ko jie gali tikėtis iš kitų žmonių. Jei sakai, kad pasitikėti galima tik pažįstamais, tada kiti žmonės tampa blogiu. Atrodo, kad negali jais pasitikėti. Tačiau tiesa tokia, kad dauguma žmonių siekia sukurti gerą gyvenimą sau ir kitiems žmonėms“, – jis.
Buvęs Švedijos premjeras dar pridūrė, kad vienas kitu pasitikintys žmonės išrenka politikus, kuriais irgi pasitiki.
