Susitarimas pasirašytas po dvejus metus trukusių derybų ir yra vienas svarbiausių Afrikos Sąjungos projektų, siekiančių skatinti integraciją žemyne.
„Susitarimą dėl Afrikos žemyno laisvosios prekybos zonos sukūrimo pasirašė 44 šalys“, – pranešė Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas.
Susitarimas dar turi būti ratifikuotas nacionaliniu lygmeniu ir įsigalios tik po 180 dienų.
Tačiau Nigerija jau dabar atsisako prie jos prisidėti.
Siekiama, kad Afrikos žemyno laisvosios prekybos zonai galiausiai priklausytų 55 Afrikos Sąjungos narės, kurių bendras BVP būtų vertinamas 2,5 trln. JAV dolerių.
Tačiau Nigerijos – vienos didžiausių Afrikos rinkų – prezidentas Muhammadu Buhari šią savaitę atšaukė planus dalyvauti sutarties pasirašyme Kigalyje ir paragino rengti daugiau konsultacijų.
„Dėl šios sutarties pasirašymo Afrika popieriuje atrodo gerai, tačiau ją įgyvendinant bus susidurta su daugybe iššūkių“, – sakė tarptautinės prekybos ekspertas iš Nigerijos Sola Afolabis.
Kigalio viršūnių susitikime ketina dalyvauti maždaug 27 valstybių vadovai. Tačiau kol kas neaišku, kas pasirašys sutartį.
Šiuo metu Afrikos šalys tarpusavyje tvarko tik maždaug 16 proc. verslo reikalų. „Jeigu iki 2022 metų pašalinsime muitines ir muitus, Afrikos šalių tarpusavio prekyba gali šoktelėti 60 proc., o tai yra labai labai daug, – agentūrai AFP sakė Afrikos Sąjungos prekybos ir pramonės komisaras Albertas M. Muchanga. – Mes tikimės, kad galiausiai visos Afrikos Sąjungos šalys prisijungs prie Afrikos žemyno laisvosios prekybos zonos.“
Milžiniškos laisvosios prekybos zonos Afrikoje sukūrimas yra dalis ilgalaikės Afrikos Sąjungos vystymosi „Darbotvarkės 2064“ dalis.