Šis planas yra svarbiausias punktas J.-C.Junckerio penkerių metų darbotvarkėje, turintis išjudinti stringančią Bendrijos ekonomiką, kuri po finansų krizės neaugo, yra slegiama didžiulio nedarbo ir defliacijos grėsmės.
Naujajam Europos strateginių investicijų fondui bus skirta maždaug 21 mlrd. eurų, bet jo veiklos grynasis poveikis ekonomikai sudarys maždaug 315 mlrd. eurų, rodo oficialūs vertinimai.
Kaip numatoma, visa atsakomybė už šį trejų metų planą teks Europos investicijų bankui - Liuksemburge įsikūrusiai mažai žinomai ES institucijai, kuri dažnai kritikuojama už tai, kad jai stinga ambicijų.
J.-C.Junckeris trečiadienį Strasbūre šį planą oficialiai pristatys Europos Parlamentui, o ES lyderiams jis bus perduotas per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą.
28-ių valstybių bloką varginančios problemos esmė yra drastiškas investicijų trūkumas. Priešingai nei JAV, investicijos tebėra gerokai mažesnės negu prieš krizę, nepaisant precedento neturinčių ekonomikos skatinimo priemonių, kurių ėmėsi Europos centrinis bankas.
Šiuo planu siekiama tiesiogiai spręsti investicijų problemą, tačiau šią užduotį apsunkina būtinybė vengti valstybės išlaidų augimo, nes didelis deficitas ir didžiulė skolų našta slegia daugumą ES valstybių narių.
Šis planas pakurstė didžiulius lūkesčius, nors ES narės pareiškė skirtingas nuomones dėl galutinės sumos bei viešųjų ir privačių išlaidų balanso.
Ekonomikos komisaras Pierre'as Moscovici praėjusį mėnesį įspėjo, jog kad ir kaip būtų, šis planas turi būti įtikinamas.
Priešingu atveju „tai bus panašu į apgaulę, antrinį panaudojimą, ir todėl tai būtų šnipštas“, sakė jis.