Tai pagrindinė mintis, kuri plaukia iš dviejų įtakingų ataskaitų, kurios pasirodė vos po to, kai Didžiosios Britanijos Finansų ministerija pripažino, jog niūresnės prognozės – „Brexit“ pasekmė – reiškia, jog Didžioji Britanija iškrenta iš penkių stipriausių pasaulio ekonomikų sąrašo, rašo money.cnn.com.
Rezoliucijos fondas, nešališkas tyrimų centras, nurodė, kad vidutinis uždarbis, atsižvelgiant į infliaciją, iki pat 2025 metų pradžios veikiausiai liks žemesnis už tą, kuris buvo pasiektas prieš pasaulinę finansų krizę. Tai reiškia, kad atlyginimai nekils net 17 metų.
Fiskalinių studijų universitetas, pirmaujantis šalies ekonominių tyrimų institutas, paskelbė panašius niūrius įspėjimus.
Didžiosios Britanijos nepriklausomas Biudžeto atsakomybės biuras (angl. Office of Budget Responsibility, OBR) trečiadienį šių metų augimo prognozę nuo 2 proc. sumažino iki 1,5 proc. Ši stebėjimo tarnyba teigė, kad silpna gamyba reiškia, jog augimas neįsibėgės iki 2021 metų, ir kaip vieną iš veiksnių jis nurodė „Brexit“.
Taigi Didžiajai Britanijai gresia ilgiausias smunkančių pragyvenimo standartų periodas nuo pat stebėjimų pradžios 6-ajame dešimtmetyje.
Minėtas fondas savo prognozes dėl 2025 metų grindė OBR prognozėmis, kurios, anot jo, nurodo, kad vidutinis metinis realusis darbo užmokestis 2022 – 2023 fiskalinių metų pabaigoje vis dar bus 555 svarais mažesnis už prieškrizinį lygį.
„Šeimos finansų ateitis, kuri buvo numatyta prognozėse, yra nepaliaujamai niūri“, – savo ataskaitoje teigė organizacija.
Fiskalinių studijų instituto direktorius Paulas Johnsonas teigė, kad tokios prognozės rodo, jog 2021 metais vienam gyventojui tenkantis ekonominis išdirbis bus 3,5 proc. mažesnis, negu buvo tikimasi 2016 metų kovą.
„Tai reiškia, kad ekonomika praras 65 mlrd. svarų, – pažymėjo jis. – Mums kyla pavojus prarasti ne tik vieną, bet du dešimtmečius pajamų augimo“.
Regimas nuosmukis išryškina sudėtingas ekonomines sąlygas, kurioms tvyrant 2019 metų kovą Didžioji Britanija atsiskirs nuo Europos Sąjungos (ES).
Dar visai neseniai Didžioji Britanija buvo viena stipriausių bloko ekonomikų. Tačiau dabar daugeliui metų ji veikiausiai turės užleisti į priekį kitas pažangias ekonomikas, įskaitant Jungtines Valstijas ir kai kurias buvusias savo partneres iš ES.
Daugelis britų jau junta skausmingas sprendimo atsiskirti nuo ES pasekmes.
Nuo 2016 metų birželio, kai įvyko balsavimas dėl „Brexit“, svaro vertė dolerio atžvilgiu smuko 12 proc., todėl britai yra priversti mokėti didesnę kainą už importuojamas prekes.
Atlyginimai nesuspėja didėti su infliacija, kuri šiuo metu siekia 3 proc. Valstybės skola auga maždaug 4 proc. per metus, ir Anglijos bankas pirmą kartą per dešimt metų pradėjo gręžti vartotojus, padidindamas palūkanų normą.
Sulėtėjo bendrovių investicijos, o vartotojų išlaidos spalio mėnesį smuko labiausiai per keturis metus, rodo „Visa“.
Dėl silpnesnių augimo prognozių Didžiajai Britanijai tampa dar svarbiau susiderėti, kad po „Brexit“ ji išsaugos prekybos prieigas prie ES rinkų. Tačiau kol kas nėra jokių garantijų, kad su ES pavyks pasiekti tokį susitarimą – šiuo metu derybos yra įstrigusios ties pasitraukimo terminais.
