Per paskutinį mėnesį iš viso įvyko 4 LJA Inovacijų stovyklos, kur sudalyvavo daugiau nei 2100 9–12 klasių bei 500 5–8 klasių moksleivių. Daugelis jų prieš tai neturėjo jokio verslumo ugdymo patirties, bet tai nesutrukdė sukurti įdomių verslo idėjų. Pavyzdžiui, Kauno Veršvų gimnazijos 7-okų komanda „Kombainas“ sukūrė korteles pradedantiems sportininkams su treniruočių planais, Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos vienuoliktokai „Greiti ir įsiutę“ pradėjo vystyti idėją, kaip efektyviau prižiūrėti augalus (QR kodai apie augalų priežiūrą, nusipirkus augalą). Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos dešimtokų komanda „Taja“ pradėjo kurti programėlę, kurioje gali įregistruoti savo gyvūną arba susirasti papildomą darbą – prižiūrėti kaimynų augintinius ar nupirkti jiems aksesuarų.
Dizaino mąstysena: kūrybiškumas bei analitika
Šiemet LJA Inovacijų stovyklose „Challenge the Challenge“ mokiniai sprendė keletą iššūkių. Kiekviena dalyvių komanda turėjo pasirinkti, kurį iššūkį spręsti: fizinio aktyvumo didinimą, bendruomenių būrimą arba antrinį daiktų panaudojimą. Mokiniai nagrinėjo problemą, jos priežastis.
„Pradedant „accelerator_x“ programą, norime padėti moksleiviams ir mokytojams pradėti mokomojo verslo kūrimą. Pasitelkiame partnerius, inovatyviausius dizaino mąstysenos principus ir metame iššūkį moksleiviams per mažiau nei 12 valandų sukurti verslo idėją, kuri ne tik turėtų potencialų verslo modelį, bet ir spręstų svarbią socialinę ar ekologinę pasaulio problemą“, – pasakoja Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.
Anot jos, kasmet moksleiviai sugalvoja vis inovatyvesnių idėjų, vis dažniau į pagalbą pasitelkia technologijas. Daugelis moksleivių komandų atsakingai žiūri į tvarumo principus, tad jų idėjos dažnai būna ir draugiškos aplinkai, visuomenei.
Stovyklos metu moksleiviai ne tik išanalizuoja problemą, sugalvoja verslo idėją, bet ir sukuria pirmuosius prototipus.
„Ankstyvos verslo idėjos gali atrodyti kaip turinčios daug potencialo, bet svarbiausias dalykas verslo pradžioje yra išsamiai ištirti rinkos reakciją į kuriamą produktą, atsižvelgti į pastebėjimus ir tobulinti produktą. Moksleiviai, sukūrę pirmąjį prototipą, gali jau nuo pat pradžių testuoti jį rinkoje, gauti grįžtamąjį ryšį iš potencialių klientų“, – sako A. Rusteikienė.
Ji prideda, jog prototipo kūrimo dalį moksleiviai mėgsta labiausiai. Anot jos, ši užduotis reikalauja kūrybiškumo, be to, mokiniams būna itin smalsu pamatyti, kaip jų idėja gali atrodyti įgyvendinta.
Mentorystė padeda atrasti geriausią kelią
Visas 12 valandų moksleivius konsultavo verslo mentoriai – tokių šiemet buvo daugiau nei 100. Mentorių vaidmuo itin svarbus: konsultuoti moksleivius, ar jų idėja galėtų turėti veikiantį verslo modelį, padėti suprasti, ką dar galima patobulinti. Be to, stovyklos pabaigoje mentoriai tapo ir idėjų pristatymo vertinimo komisija: sprendė, kurios idėjos buvo pačios geriausios.
Anos Patricijos Reut, Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento direktorės, mentorystė žymiai prisideda prie tolimesnio idėjų likimo: „Sugebėti įžvelgti problemas, vedančias į galimybes, ir pasiūlyti tokių problemų sprendimus yra vienos pagrindinių kompetencijų bet kurioje srityje. Mentoriai ir jų praktinė patirtis versle, kurią jie perduoda užduodami kritinius klausimus, suteikdami patarimus, reikšmingai prisideda prie to, kad mokiniai sugalvoja ir pasiūlo rinkai aktualius sprendimus. Todėl žavu stebėti, kaip moksleiviai pradeda savo mokomosios bendrovės kelionę būtent nuo šio kertinio etapo ir kartu su verslo profesionalų pagalba kuria verslo idėjas.“
Antreprenerystės ugdymas augina ateities lyderius
LJA vadovė sako, kad tokios edukacinės patirtys ugdo antreprenerystę. „Nors kartais antreprenerystė painiojama tik su verslu, iš tiesų tai daug platesnė koncepcija. Antreprenerystė tai kompetencija – gebėjimas pamatyti galimybes iššūkiuose, atkaklumas nepasiduoti, iniciatyvumas ir drąsa žengti į priekį, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir kitos svarbios XXI amžiaus kompetencijos. Kuo ankstesniame amžiuje pradedame ją stiprinti, tuo geresnius rezultatus galime pasiekti.“
A. Rusteikienė pasakoja, jog LJA kartu su Inovacijų agentūra pernai atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, jog antreprenerystės ugdymas Lietuvos moksleiviams padeda suprasti komandinio darbo svarbą, geriau pažinti save bei aplinką. Tyrime dalyvavę moksleiviai pagerino savo kūrybiškumo, iniciatyvumo, finansinio raštingumo kompetencijas.
