Šias pataisas parlamentarams pateikė Vyriausybė, sprendimą motyvuodama ekonominiu sunkmečiu ir būtinybe padėti verslui išsaugoti darbo vietas ir nebankrutuoti. Tiesa, kolektyvines sutartis turi tik maždaug dešimtadalis šalies bendrovių.

„Mes manome, kad šiuo laikotarpiu, krizės sąlygomis galėtumėme leisti lanksčiau reguliuoti darbo santykius. (...) Dalį kieto Darbo kodekso reguliavimų perkelti į kolektyvius susitarimus, kai civilizuotai susitaria abi pusės, jei tai nepavyksta, tada ir toliau galioja Darbo kodekso nuostatos“, – pristatydamas projektą Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Rimantas Jonas Dagys.

Ministras viliasi, kad šios įstatymo pataisos paskatins ir kolektyvinių sutarčių atsiradimą įmonėse.

Planuojama, kad šie pakeitimai, išskyrus susijusius su terminuotomis sutartimis, turėtų galioti laikinai – iki 2011 m.

„Iš tiesų įsigilinus į kai kurias pataisas, man susidaro įspūdis, kad palengvinamas darbuotojų atleidimas, todėl dar labiau gali išaugti nedarbas. Tačiau pats keisčiausias dalykas man atrodo tai, kad jūs siūlote paprasčiau atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki 14 metų. Ar tai iš principo neprieštarauja Jūsų ginamai šeimos politikai“, – klausė socialdemokratė, buvusi SADM Vilija Blinkevičiūtė.

R. J. Dagys tvirtino, kad tai yra „kompromisinis susitarimas, kuriuo kiekviena pusė nėra visiškai patenkinta“.

Kitas socialdemokratas Algirdas Sysas abejojo, ar galima svarstyti projektą, kuriam nepritaria profesinės sąjungos ir dalis darbdavių.

Mažesnės išeitinės, trumpesnis įspėjimas

Seime pradėtose svarstyti pataisose siūloma leisti darbuotojams su darbdaviais kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl iki perpus mažesnių išeitinių išmokų nei šiuo metu numato Darbo kodeksas. Šiuo metu, pavyzdžiui, už dvejus metus darbo vienoje bendrovėje darbuotojui priklauso dviejų mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija.

Taip pat siūloma kolektyvinėje sutartyje leisti susitarti, kad įspėti apie atleidimą iš darbo būtų galima prieš mėnesį, o ne prieš du, kaip yra dabar.

Vyriausybė sutarė, kad vietoj šiuo metu numatytos sąlygos, kad viršvalandinis darbas negali viršyti 4 valandų per dvi dienas, numatyti leidimą per dieną dirbti iki 4 val. viršvalandžių, bet ir toliau ne ilgiau nei 48 val. per savaitę.

Šiuo metu už prastovas darbuotojams mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas, tačiau kolektyvinėse sutartyse norima leisti sutarti dėl 0,75 minimalaus atlyginimo dydžio užmokesčio.

Taip pat siūloma „nuleisti kartelę“ vaikus auginantiems darbuotojams ir kolektyvinėje sutartyje leisti ypatingais atvejais atleisti darbuotojus, auginančius vaikus iki 10 metų. Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad ši lengvata galioja darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų.
Pateiktame projekte naikinamas draudimas pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinti žmones nuolatiniam darbui.

Vyriausybė siūlo leisti darbo sutarčių registrą pildyti elektronine forma.