-Pirmadienį jūs minėjote, kad dirbdamas prie įvairių projektų su advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ (RLN) domėjotės Ūkio banko situacija, o šiandien Lietuvos bankas patvirtino, kad RLN buvo samdoma atlikti su Ūkio banko susijusių sandorių teisinę analizę. Tai reiškia, kad daugiau žmonių žinojo, kad centrinis bankas svarsto įvairius Ūkio banko scenarijus, galbūt tai galėjo būti naudinga kai kuriems su RLN susijusiems asmenims, Ūkio banke turėjusiems turto ar lėšų?
- Apie tai reikėtų kalbėti su RLN, tai būtų dar viena sąmokslo teorija. Be abejonės, sąmokslo teorijų mes galime prisikurti labai daug. Bet jeigu yra atskleidžiama konfidenciali situacija apie galimą, pavyzdžiui, moratoriumą, yra pasirašomos konfidencialumo sutartys, juose yra numatytos didžiulės baudos ir normalios teisinių paslaugų, konsultacijų kontoros laikosi konfidencialumo įsipareigojimų ne tik dėl to, kad gresia didžiulės baudos, bet ir dėl profesinės reputacijos – paslaptys turi būti saugomos.
-Ar jūs galite užtikrinti, kad kai dirbote prie projektų su RLN, niekas nenutekino informacijos apie galimybę Ūkio bankui skelbti moratoriumą?
- Iš mano lūpų informacija neišėjo, buvau pasirašęs konfidencialumo įsipareigojimą. Taip pat tai žinojo dalis RLN žmonių ir, manau, nei vienas jų informacijos neatskleidė, aš tikiu jų profesionalumu, tokia informacija nebūtų atskleidžiama.
-Minėjote, kad su RLN advokatų kontora neturėjote darbo santykių, bet dirbote prie įvairių projektų, ar galite paaiškinti, ką tai reiškia?
- Teikiau paslaugų pagal paslaugų sutartį – ši advokatų kontora, kaip ir kitos kontoros samdosi įvairių ekspertų įvairiais klausimais. Mane samdė ekspertu finansų klausimais sutartiems konkretiems projektams, bet čia nebuvo jokių darbo santykių. Tos sutartys buvo nutrauktos, dar prieš pradedant moratoriumą.
-Lietuvos bankas antradienį paskelbė, kad papildomai samdė RLN, nes jų reikėjo „specifinėms ir Lietuvos bankui neįprastoms teisinėms paslaugoms atlikti“ vertinant su Ūkio banko susijusių sandorių teisinę analizę tokiose jurisdikcijose kaip Rusija, Bosnija ir Hercegovina, Škotija ir panašiai. Ar tai yra įprasta praktika, nes atrodytų, kad Lietuvos bankas turėtų turėti savo teisininkų šiam darbui atlikti?
- Tai yra visiškai įprasta praktika. Kiekviena Lietuvos institucija, visos ministerijos samdosi daugybę konsultantų ir teisininkų įvairioms specifinėms užduotims atlikti. Įsivaizduokite, ar įmanoma suformuoti komandą, pavyzdžiui, ministerijoje, Lietuvos banke ar kitoje valstybinėje įstaigoje, kuri dirbtų be konsultantų? Tokia įstaiga išsipūstų ir būtų labai didelė: yra neefektyvu turėti didelę komandą žmonių, kurių reikia tik tam tikrais momentais specifinėms užduotims. Todėl tokios paslaugos yra perkamos, kai jų reikia: taip yra ir efektyviau, ir patogiau. Tai nėra paplitusi bloga praktika - kitaip tiesiog būtų neįmanoma veikti.
-Esate minėjęs, kad dirbote ir prie „Snoro“ atvejo, tačiau, atrodo, Lietuvos bankas papildomai nesamdė teisininkų prieš „Snorui“ paskelbiant moratoriumą?
- Apie moratoriumą „Snorui“ reikėtų klausti Lietuvos banko, aš to komentuoti negaliu.
- Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją dėl kaltinimų jums supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus?
- Turbūt tai yra noras pasididinti reitingus ir paskelbti sensaciją, niekaip nepatvirtinus ir nepagrindus, kad tai yra tikri dalykai. Nemanau, kad kažkas piktavališkai siekia savo tikslų, mano supratimu, žmonėms tiesiog reikia sensacijų. Tačiau tai, žinoma, turi poveikio, aš pusę dienos šnekuosi su žurnalistais ir negaliu prieiti prie darbų, kuriuos turiu daryti.
(Pastaba. Antradienį pavakare paaiškėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą, ar A. Audickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų)
-Pirmadienį sakėte, kad su Šiaulių bankų ketinate derybas baigti šią savaitę, ar jau žinoma, kada numatyti susitikimai?
- Esame nusistatę tikslą derybas baigti šią savaitę, kurią dieną mes tai padarysime dabar negaliu pasakyti. Kai būsime susitarę dėl turto ir įsipareigojimų perkėlimo, kai bus parafuotos sutartys, tada mes aiškiau žinosime, kada galės būti atnaujinta gerojo banko veikla, tikimės, kad tai pavyks kuo greičiau ir tiek pensininkai, tiek socialinių išmokų gavėjai galės kuo greičiau prieiti prie savo pinigų.
DELFI skelbė, kad finansininkai tvirtino, kad informacija apie Ūkio banko veiklos apribojimą nenutekėjo, skirtingai nei „Snoro“ atveju. O tai, kad per savaitę prieš apribojant Ūkio banko veiklą daugiau Ūkio banko akcijų pardavė nei pirko tarpininkai iš Ūkio ir Šiaulių bankų vadina sutapimu.
