Ministro teigimu, „Fragrances International“ komercinės paskirties 470 kv.m ploto nuomos sutartį su oro uostu pasirašė 1994 m., o 2004 m. ją pratęsė iki 2014 m.

„Mane tokios kainos stebina. Mano galva, netgi pas bobutę norėdamas išsinuomoti daržinę tokių kainų nerasi. (...) Ši bendrovė už 470 kv. m. ploto nuomą per metus sumoka apie 51 tūkst. Lt, o iki sutarties pabaigos 2014 m. ji sumokėtų per 200 tūkst. Lt. Jeigu už šių patalpų nuomą būtų mokama bent po 400 Lt, tai įmonė iki sutarties pabaigos turėtų sumokėti per 11 mln. Lt. Patys jaučiate koks yra skirtumas“, – trečiadienio spaudos konferencijoje žurnalistams sakė E. Masiulis.

Anot ministro, praėjusią savaitę kreiptasi į teismą su prašymu nutraukti šią sutartį. Jo teigimu, „sutartys yra taip surašytos, kad vienašališkai jas sunku nutraukti“.

E. Masiulio duomenimis, ta pati bendrovė iš oro uosto taip pat nuomojasi 115 kv. m plotą, tačiau už jo nuomą iki 2004 m. bendrovė mokėjo po 400 Lt už kvadratinį metrą, o po 2004 m. sutarė mokėti 250 Lt be PVM. Ši sutartis taip pat galioja iki 2014m. Kitos įmonės, užsiimančios ta pačia veikla oro uoste, anot ministro, už kvadratinį metrą mokėdavo po daugiau nei 700 Lt per mėnesį, dabartinis nuomos kainos vidurkis – apie 400 Lt.

„Šios situacijos niekaip kitaip nepavadinčiau kaip tik „lesyklėlių“ sukūrimu, iš kurių gali lesti privatus verslas, iš kurių galbūt lesė ir ankstesnioji oro uosto valdžia. Panaši situacija buvo ir su „Martono“ taksi, kuri turėjo monopolinę teisę aptarnauti TVOU keleivius. Po tam tikrų teisinių veiksmų „Martono“ taksi jau nebėra vienintelis vežėjas“, – sakė E. Masiulis.

Jo teigimu, „nenormali situacija“ yra ir su automobilių stovėjimo aikštelėmis prie TVOU.

„Aš tikrai daugiau nežinau nė vieno oro uosto Europoje ar pasaulyje, kur atvažiavus penkioms minutėms sutikti artimą žmogų reikia sumokėti mažiausiai 5 Lt. Visuose oro uostuose yra sudaryta galimybė trumpam nemokamai privažiuoti prie oro uosto. Mes pavedėme TVOU vadovybei siekti, kad šis sandoris būtų pakeistas naudingomis sąlygomis tiek oro uostui, tiek žmonėms“, – kalbėjo E. Masiulis.

Taip pat, anot jo, oro uostas yra sumokėjęs kelis šimtus tūkstančių litų keliems rangovams už nepadarytus darbus.

Ateityje ministras žada pateikti daugiau tokių sutarčių pavyzdžių ir kitose valstybės įmonėse.

„Esu pavedęs atlikti patikrinimus visose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse dėl nuomos sutarčių naudingumo. Aš manau, kad artimiausiu metu atlikę auditą „Lietuvos pašte“ irgi pateiksime informaciją apie sutartis, – sakė ministras.

Oro uostui moka daugiausiai

Benas Gudelis
Tuo tarpu „Fragrances International“ savininkas Benas Gudelis DELFI sakė, kad ministras į viešumą kelia oro uosto rūsyje nuomojamų sandėlių kainas, kuri esą rinkoje yra netgi mažesnė, nei bendrovė moka oro uostui.

„Taip bandoma nukreipti dėmesį į tai, kiek mes mokame už sandėlius. Tai gal tegul pasižiūri, kiek kiti moka už sandėlius. Mes visur mokame 5-7 Lt, oro uoste mes mokame brangiausiai – 9 Lt pe PVM. Šiuo metu sandėlių kaina rinkoje yra apie 6 Lt, o mes mokame su PVM apie 11 Lt“, – kalbėjo B. Gudelis.

Jis mano, kad informacijos apie nuomojamus plotus paskelbimas susijęs su B. Gudelio iškeltu klausimu, kodėl bendrovei „Travel Retail Vilnius“ buvo sumažinta nuomos kainas.

Anot pašnekovo, ši bendrovė, prieš porą metų buvo laimėjusi prekybinių patalpų nuomos konkursą ir už vieno kvadratinio metro nuomą mokėjo 717 Lt, pasikeitus oro uosto direktoriui, ši kaina buvo sumažinta ir dabar bendrovė moka apie 430 Lt su PVM. B. Gudelio teigimu, jo vadovaujama įmonė už prekybos patalpas moka apie 300 Lt su PVM.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje padarytas toks fiasko. Aš dar kartą klausiu, kur eina tie pinigai – 250 tūkst. Lt per mėnesį arba 3 mln. Lt per metus, kuriais sumažino nuomą? (...) Kai E. Masiulis atėjo į valdžią, jis paskyrė naują direktorių, kuris po keturių dienų nuo darbo pradžios sumažino kainą, nors negalima taip daryti. Nuomą galima sumažinti vieninteliu būdu – skelbiant naują konkursą. Mes galėjome pasiūlyti 1000 Lt, jei būtume žinoję, kad sumažins kainą“, – piktinosi B. Gudelis.

Paklaustas, kodėl jo bendrovės nuomos sutartys buvo pratęstos be konkurso, verslininkas sakė, kad tuo metu to nebuvo reikalaujama.

„Mes atėjome į oro uostą tik Lietuvai tapus laisva – 1992 m. Nuo to laiko mes dirbome nenutraukdami sutarties, o iki 2004 m. nereikėjo skelbti konkurso. (...) Paprasčiausiai ministras gal truputį išsigandęs tiesos. Aš šito (nuomos kainos sumažinimo – DELFI) nepaliksiu ramybėje. Kaip gali būti, kad laimėjus oficialų konkursą, sumažinama nuomą. Kam tada reikalingi kiti dalyviai? Kodėl tuomet mums nesumažina nuomos“, – kalbėjo B. Gudelis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)