Pirmadienį naujojo terminalo statybas Vilniaus oro uoste įvertino ir apžiūrėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis, oro uostų vadovai, buvo apžiūrėtos jau įrengtos terminalo erdvės, aptarti jau atlikti ir dar planuojami darbai.
Daugiau kaip 14 tūkst. kv. metrų terminalo erdvėse veiks keleivių registracija su savitarnos zona, keleivius aptarnaus viena moderniausių rankinio bagažo patikros sistemų Baltijos šalyse, bus įrengtos dvi naujos teleskopinės keleivių laipinimo galerijos ir kiti patogumai, kurie žymės naujo lygmens technologijų pažangą Lietuvos oro uostuose. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
„Vilniaus oro uosto plėtra – vis geriau matoma. Šiandien jau galime kalbėti apie kitų metų vasarą – etapą, kai bus pradėtos diegti technologijos, kurių Lietuvoje dar nebuvo. Šie pokyčiai labai svarbūs Lietuvai – patogesniam susisiekimui, konkurencingumui, ekonomikai. Po pandemijos aviacijai sparčiai atsigaunant, vyksta intensyvūs oro uostų atsinaujinimo ir plėtros projektai visoje Europoje, ir mes esame tarp jų. Manau, galima drąsiai sakyti, kad 2025-aisiais turėsime moderniausią keleivių terminalą Baltijos šalyse, išspręsiantį aktualią pralaidumo problemą“, – sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, pralaidi ir moderni infrastruktūra yra būtina sąlyga, norint plėsti skrydžių geografiją ir gerinti susisiekimą.
Terminalo statyboms ir įrangai numatyta išleisti apie 70 mln. eurų
Pasak Simono Bartkaus, Lietuvos oro uostų vadovo, naujasis terminalas panaikins vadinamąją „butelio kaklelio problemą“, kuri susidaro dėl to, kad esama infrastruktūra nebepajėgi aptarnauti išaugusio klientų srauto. Taip pat bus daugiau patogumų, daugiau gerų įspūdžių, kuriuos sukurs modernios technologijos.
„Prioritetas šiame projekte – keleivių komfortas. Išvykimo terminalas bus dvigubai pralaidesnis, erdvesnis ir šviesesnis. Tiek savitarnos inovacijos, tiek vadinamosios „nematomos technologijos“ kelionės pradžią pavers nauja patirtimi – ji bus maksimaliai savarankiška ir automatizuota. Be to, technologijos iki minimumo sumažins žmogiškųjų klaidų tikimybę, užtikrins aukštą saugą ir rizikų valdymą“, – sakė S. Bartkus.
Jis teigė, kad naujam terminalui ir prieigų pertvarkai numatyta išleist apie 70 mln. eurų.
„Projektas vyksta numatytais terminais ir pagal numatyta biudžetą. Tai iš viso šiam terminalui ir visai prieigų pertvarkai terminalo statyboms ir visai įrangai numatyta išleisti apie 70 mln. eurų“, – pažymėjo jis.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pastačius dviejų aukštų naująjį terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai, nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą. Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, siekiama, kad jam būtų suteiktas „BREEAM Good“ lygio sertifikatas. Jo stogą dengs 5 tūkst. kv. metrų plotą užimantys saulės elektrinės moduliai.
Nuo 2024 sausio prasidės eismo schemos rekonstrukcija
Naujojo terminalo projekte atsižvelgta ne tik į paties terminalo erdves, bet ir į jo prieigas. Sostinės oro uoste esanti eismo sistema bus optimizuojama, kad dukart padidėtų transporto pralaidumas ir į schemą būtų sklandžiai integruotas viešasis transportas bei vežėjų paslaugos, sukurta daugiau parkavimo vietų. Dėl to priešais Vilniaus oro uostą nuo 2024 m. sausio pradžios bus pradedama parkavimo aikštelių ir eismo schemos rekonstrukcija.
2025 m. numatyti ir kiti Vilniaus oro uosto modernizavimo etapai – bus siekiama konversijos būdu rekonstruoti senuosius pastatus ir juos pritaikyti komercinei veiklai.
