Šiemet Vilniaus mieste taip pat žadama išasfaltuoti apie 50 kilometrų gatvių, nutiesti ir suremontuoti 34 km šaligatvių, išasfaltuoti apie 13 km žvyrkelių.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas Darius Bazaras sakė, kad visi šie planai yra labai laukiami.
„Dėl prioritetų galima ginčytis ir diskutuoti – kuris yra svarbiausias. Mano manymu, svarbiausia išspręsti aplinkkelio klausimą, paverčiant jį žiedu be sankryžų toje pačioje plokštumoje. Tada jis iš tikrųjų atliks savo funkciją“, – sakė jis.
Šiaurinė gatvė
Apie pokyčius minėtuose transporto mazguose meras Remigijus Šimašius kalbėjo rinkiminės kampanijos metu. „Netinkamas dažnai iš sovietmečio paveldėtų transporto mazgų tipas tapo spūsčių priežastimi. Pagaliau išspręsime šią problemą“, – žadėjo jis.
Vienas pirmųjų darbų – 6 eismo juostų ir 2,8 km ilgio Šiaurinės gatvės statybos. Ji tęsis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir jungs aplinkkelį su Fabijoniškėmis.
„Šalia bus nutiesti nauji šaligatviai, drieksis modernūs dviračių takai, projektuojama ir požeminė perėja ties Ukmergės g. 240. Naujoji miesto arterija kirs Kalvarijų, Geležinio Vilko, Ukmergės, Justiniškių gatves ir Laisvės prospektą“, – informuoja savivaldybė.
Naująją gatvę planuojama tiesti keliais etapais. Iš pradžių bus tiesiama jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės, rekonstruojant ir Fabijoniškių gatvės atkarpą.
Antruoju etapu bus tiesiama gatvė tarp Vakarinio aplinkkelio ir Justiniškių g., įrengiami įvažiavimai į Pušaloto ir Grigalaukio gatves. Ties Pušaloto gatve atsiras nuvažiavimas į greta gatvės esančių daugiaaukščių garažų teritoriją.
Trečiajame etape bus tiesiama jungtis nuo Justiniškių g. iki Laisvės prospekto. Čia taip pat bus įrengtos jungtys su Žemynos gatve ir Laisvės pr. bei nuvažiavimai link greta gatvės esančių gyvenamųjų namų.
Techninis gatvės projektas turėtų būti baigtas iki rugsėjo. Dar šiemet planuojama pradėti ir gatvės įrengimo darbus. Gatvė turėtų būti nutiesta iki 2020 metų.
Savivaldybės duomenimis, pirmajam etapui finansuoti bus skiriama 35 mln. eurų Europos Sąjungos, savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų. Bendra projekto vertė – apie 90 mln. eurų.
Liepkalnio sankryža
Vasarį savivaldybė paskelbė Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rangos konkursą. Transporto arterija, kurią kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, norima rekonstruoti į dviejų lygių sankryžą.
„Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko pl. dalis atsidurs tunelyje, o virš jų, esamame lygyje, bus įrengta šviesoforais reguliuojama Liepkalnio gatvės sankryža. Sankryžoje bus pastatytas daugiau kaip 23 m ilgio ir 78 m pločio viadukas“, – informuoja savivaldybė.
Sankryžoje taip pat ketinama atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti gatvių apšvietimą, viešojo transporto stoteles, atraminės sienutes, vandentiekio, lietaus nuotekų, telekomunikacijų, šviesoforų valdymo tinklus.
Atnaujintos sankryžos statybos darbai turėtų prasidėti vasarą. Planuojama projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Daugiau nei 8 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirs Vilniaus miesto savivaldybė, likusius 22 mln. – Vyriausybė. Projektą įgyvendinti planuojama per šiuos ir 2020 metus.
Nemenčinės plentas
Šiuo metu jau yra parengtas Nemenčinės plento nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos rekonstrukcijos projektas.
„Planuojama nutiesti keturių eismo juostų, per 5 km gatvę su šviesoforais reguliuojamomis sankryžomis, dviračių ir pėsčiųjų takais, viešojo transporto stotelėmis ir kt.“, – DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Neringa Kolkaitė.
Šį projektą planuojama įgyvendinti 2019–2020 metais.
D. Bazaras sakė, kad Nemenčinės plentas svarbus tuo, kad turi susiaurėjimų ir praplatėjimų.
„Tos vietos yra avaringi ruožai. Kai kuriais atvejais eismo ribojimas ten yra visiškai nelogiškas, kartais sunku greitį pakeisti“, – sakė jis.
Ukmergės gatvė
Vilniuje taip pat planuojama iš esmės pertvarkyti Ukmergės gatvę. R. Šimašiaus teigimu, joje pasikeis eismo organizavimas, padaugės žalumos – taip tikimasi ištaisyti sovietinio planavimo klaidas.
„Vidutinis paros eismo intensyvumas Ukmergės gatvėje šiandien svyruoja apie 50 tūkst. transporto priemonių, o šalia gyvena net apie 30 tūkst. gyventojų. Tai viena ilgiausių gatvių mieste, svarbi keturių miesto rajonų jungtis, vedanti link miesto centro ir tuo pačiu yra lyg šiauriniai miesto vartai. Todėl natūralu, kad vizija – ilgalaikė, kalbame apie 5–10 metų gatvės atnaujinimo perspektyvą.
Kita vertus, dviračių takus valstybinėje žemėje planuojame pradėti tiesti jau kitąmet, o sodinti medžius ir keisti asfaltą jau esame pradėję. Užbaigus darbus, Ukmergės gatvė taptų tikra šiuolaikiška miestietiško tipo gatve“, – pernai sakė Vilniaus meras.
Architektų biuro „Pupa – strateginė urbanistika“ parengto projekto įgyvendinimo metu planuojama nutiesti apie 10 km dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengti dvi reguliuojamas dviračių perėjas, pasodinti daugiau kaip 1,5 tūkst. medžių, prie gatvės sukurti apie 250 arų ploto dydžio skverą.
„Gatvėje susiaurinus eismo juostas iki minimalių norminių dydžių, bus skirta papildoma ištisinė juosta viešajam transportui, kurią nuo pėsčiųjų ir dviračių takų skirs želdiniai. Nuo automobilių eismo ir automobilių stovėjimo aikštelių atskirti želdynais pėsčiųjų takai bus projektuojami abejose gatvės pusėse. Taip pat planuojamas Šeškinės požeminės perėjos atnaujinimas ir naujų požeminių perėjų, pritaikytų žmonėms su specialiaisiais poreikiais, įrengimas“, – informuoja savivaldybė.
Tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus numatoma pradėti 2019 metų antroje pusėje. Planuojama, kad techniniai pasiūlymai dėl kitų pertvarkos etapų – parko sodinimo, stovėjimo aikštelių pertvarkymo, gatvės eismo perorganizavimo – visuomenei bus pristatyti šių metų pirmąjį pusmetį.
D. Bazaras pastebėjo, kad Ukmergės gatvės perspektyva graži, bet galėtų bent kuriam laikui tokia ir likti.
„Kiek suprantu, dabar ten didesnė orientacija ne tiek į eismą, kiek į pačios gatvės atgaivinimą, integraciją į miesto gyvenimą“, – sakė jis.
„Edukologijos žiedo“ estakada
Rinkimų kampanijos metu R. Šimašius teigė, kad viadukas per žiedą nuo Konstitucijos pr. T. Narbuto gatvės link taps ne tik esminiu sprendimu spūstims mažinti, tačiau ir moderniosios Vilniaus architektūros perlu.
N. Kolkaitė nurodė, kad šiuo metu planuojama rengti architektūrinės idėjos konkursą.
„Iki 2021 metų turėtų būti parengtas techninis projektas, o 2022–2025 metais pradėti statybos darbai“, – sakė ji.
Jungtis tarp aplinkkelio ir Molėtų plento
R. Šimašius taip pat žadėjo Vilniaus vakarinį aplinkkelį sujungti su Molėtų plentu. Tačiau, kada tai įvyks – dar neaišku, nes aplinkkelio tęsiniu nepatenkinti Mykolo Lietuvio gatvės gyventai. Grupė jų jau yra kreipęsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami įpareigoti iš naujo nagrinėti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Pagal parengtą projektą M. Lietuvio gatvė turėtų tęstis nuo vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankirtos iki Mokslininkų ir Noragiškių gatvių sankirtos. Savivaldybė nori nutiesti 2,7 km ilgio, keturių eismo juostų apšviečiamą gatvę, šalia jos įrengti dviračių taką, šaligatvius, viešojo transporto stoteles ir kitą infrastruktūrą.
D. Bazaras komentavo, kad aplinkkelyje dar turėtų būti sutvarkyti ir praplatinti visi išvažiavimai.
„Pavyzdžiui, ties Gariūnais dar yra problema, kada reikia iš aplinkkelio atkarpos išvažiuoti. Aplinkkelis turi tapti normaliu, pilnai uždaru žiedu, be jokių vienodo lygmens sankryžų. Neturi būti jokių susikirtimų, nes tada iškart yra kamštis, tada jis tampa beverčiu dalyku“, – sakė jis.
Asfaltuos gatves
Savivaldybė 2019 metams yra parengusi kiekvieno miesto rajono gyvenamosios aplinkos tvarkymo planus.
„Iš viso daugiabučių namų kiemų tvarkymui šiemet bus skirta apie 2 mln. eurų, naujų šaligatvių įrengimui ir remontui bus skirta apie 0,8 mln. eurų, gatvių ir kelių priežiūrai, remontui ir asfaltavimui suplanuota apie 8 mln. eurų, skverų tvarkymui ir įrengimui – 1 mln. eurų, „Koriams“ kiemuose automobiliams statyti – 0,5 mln, naujiems viešojo transporto stotelių paviljonams – 240 tūkst. eurų“, – informuoja savivaldybė.
R. Šimašius anksčiau yra teigęs, kad Vilniuje kasmet būtina nutiesti bent po 100 km naujos gatvių dangos ir ne mažiau kaip 100 km pėsčiųjų bei dviračių takų dangos. Tačiau šiemet ketinama padaryti perpus mažiau. Planuojama išasfaltuoti apie 50 km gatvių, nutiesti ir suremontuoti 34 km šaligatvių, išasfaltuoti apie 13 km žvyrkelių.
D. Bazaras siūlė verčiau kalbėti ne apie kilometrų skaičių, bet apie gatvių būklę ir poreikį jas gerinti.
„Pasakymas, kad „išasfaltuosiu 100 kilometrų“ nelabai rimtai skamba. Yra kiti kriterijai – jei būklė kelia grėsmę eismo saugumui, tada reikia tvarkyti“, – paaiškino jis.
VGTU mokslininkas dar pastebėjo, kad Vilniuje pagaliau pradėti tiesti tikri dviračių takai.
„Negalima ant gatvės važiuojamosios dalies arba šaligatvio nupiešti ir pavadinti dviračiu taku. Tai galima vadinti nusikalstama veikla. Reikia atsižvelgti, ar kai gatvė buvo projektuojama, buvo numatytas dviračių eismas“, – komentavo D. Bazaras
Kur tiksliai 2019 metais bus asfaltuojamos gatvės ir žvyrkeliai, tvarkomi daugiabučių kiemai, įrenginėjami ir atnaujinami šaligatviai, viešojo transporto laukimo stotelės, žalieji koriai ir miesto apšvietimas galima sužinoti čia.
