„Kolega danas, kuris taip pat yra ir architektas, turėjo pirminę idėją, kaip tai padaryti. Mobilių dviračių takų idėja jam gimė stebint su sumontuojamu keliuku žaidžiantį sūnų. Taigi mes kartu bendrom jėgom kūrėme viską – nuo vizijos iki produkto. Idėjų sėmėmės iš Kopenhagos, nes čia yra daug dviračių takų ir visi važinėja dviračiais. Nusprendėme, kad galėtume kažką naujo pasiūlyti miestams, tačiau tai neturi būti sudėtinga ir brangu“, – DELFI pasakojo 28-erių inžinerijos ir vadybos studijas baigęs vaikinas.
Mobilūs jaunų specialistų sukurti dviračių takai susideda iš modulių. Jie gaminami iš perdirbto plastiko ir medžio.
„Moduliai yra labai lengvi. Šiam dviračių takui tiesti reikia mažiausiai dviejų žmonių. Elementai yra padedami ant paviršiaus, sujungiami tarpusavyje ir pritvirtinami prie pagrindo. Šis žingsnis kartojamas keletą kartų. Per vieną dieną dešimties žmonių komanda yra nutiesusi vieną kilometrą. Tai yra super greitas, paprastas ir natūralus tiesimo būdas. Galima sakyti, kad šių dviračių takų principas panašus į lego kaladėles ar dėlionę – elementai jungiasi tarpusavyje“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, toks dviračių takas gali tarnauti mažiausiai penkerius metus.
„Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek dviračių juo pravažiuos, kaip jis bus naudojamas ir ar kokia nors sunkiasvorė technika ant jo neužvažiuos. Kita vertus, kadangi šie dviračių takai yra mobilūs ir juos lengva diegti, juos taip pat labai lengva pakeisti. Jeigu kažkuris elementas yra sulūžęs, jis yra labai lengvai išimamas, perdirbamas ir pagaminamas naujas modulis“, – kalbėjo lietuvis.
Kurdama naujuosius dviračių takus komanda pavyzdį ėmė iš Kopenhagos.
„Pirmiausiai mes kalbame apie saugumą ir patogumą. Manome, kad vienas blogiausių variantų, ką miestas gali pasiūlyti dviratininkams, tai gatvėje tiesiog pažymėti linijas. Tai yra pats nesaugiausias kelias. Tuo metu, pavyzdžiui, Kopenhagoje yra įtvirtinti trijų lygių eismo laipteliai – aukščiausias skirtas pėstiesiems, viduriniu važiuoja dviračiai, o žemiausiu – automobiliu. Jeigu kuris nors eismo dalyvis užvažiuoja ant kito laiptelio, jis iškart tai pajunta. Mes kurdami savo dviračių takus imituojame šį modelį. Asfaltuoti tokį taką yra labai brangu, ilgai užtrunka ir reikia uždaryti gatves, mes siūlome tai padaryti kur kas greičiau ir bent perpus pigiau“, – pasakojo jis.
Kūrėjai prie idėjos pradėjo dirbti maždaug prieš metus, artimiausiu metu šie takai bus tiesiami Kopenhagoje šalia idėjos autorių biuro.
„Šiuo metu vedame derybas su Hamburgu. Taip pat, kai buvome Lietuvoje, sulaukėme nemažo susidomėjimo iš Klaipėdos ir Nidos savivaldybių“, – teigė pašnekovas.
Dviratis – neatsiejama gyvenimo dalis
Pats dviratis tapo neatsiejama lietuvio gyvenimo dalimi.
„Dviratis man suteikia labai daug laisvės, tai yra labai patogi transporto priemonė, su kuria labai patogu tyrinėti miestą ir atrasti naujus nematytus kampelius“, – sakė jis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvos politikai dar nesuvokia, kad dviratis yra transporto priemonė, o tai ir trukdo jų plėtrai.
„Manau, kad mūsų politikai kol kas dar nesuvokia, kad dviratis yra transporto priemonė, jie vis dar jį laiko rekreacine priemone. Dviratis galėtų būti puiki priemonė sumažinti automobilių spūstis, užterštumą, pagerinti žmonių sveikatą. Tokios šalys kaip Danija ir Olandija gauna didžiulę naudą dėl to, kad turi daug dviračių. Abi šalys skaičiavo, kad mindami dviratį žmonės mažiau serga, todėl gali daugiau padaryti ir tai naudinga ekonomikai“, – savo nuomonę dėstė E. Liudvinovičius.
Jis pripažino, kad žiemą Lietuvoje iš tiek kiek sudėtingiau važiuoti dviračiu, tačiau ir tai yra pripratimo klausimas.
„Tai yra pripratimo reikalas. Tikrai klimatas negalėtų būti pagrindinis argumentas. Kiek buvau grįžęs į Vilnių ir Klaipėdą, mačiau, kad dviratininkai daugėja, tai džiugu, tikiuosi, jų bus dar daugiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Studijos Lietuvoje nepatiko, Danijoje sužavėjo
E. Liudvinovičius į Daniją atvyko 2004 m. pagal studentų mainų programą Erasmus. Planavo grįžti po studijų, tačiau pasiliko.
„Planas buvo nuvažiuoti pasimokyti, pažiūrėti, kaip žmonės gyvena ir grįžti. Deja, grįžimas šiek tiek užtruko, nes likau baigti bakalauro. Tuomet šiek tiek dirbau, įstojau ir baigiau magistrą“, – pasakojo jis.
Vaikinas prisimena, kad studijos svetimoje šalyje jį sužavėjo.
„Galiu pasakyti, kad kai studijavau Lietuvoje, man studijos labai nepatiko. Universitete sekėsi labai prastai. O čia dėstymo būdas buvo visai kitoks ir mokslas ėmė teikti džiaugsmą. Pagrindinis dalykas, kodėl man patinka Danija, yra mokslo sistema, jo kokybė ir pateikimo forma. Nežinau, gal Lietuvoje dabar viskas pasikeitė, bet kai aš studijavau, buvo tik sausa teorija, o čia po lygiai buvo teorijos ir praktikos, praktika buvo iš tikrų kompanijų pavyzdžių. Jautei, kad jeigu gerai padirbėsi, kažkas galės turėti iš to naudos“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Gerų žodžių jis negaili ir pačiai Danijai.
„Čia viskas paprasta. Jeigu kažko nori, gali visko labai lengvai pats pasiekti, nereikia turėti didelių užnugarių ar didelių diplomų. Jeigu tikrai užsispyrei, kad kažko nori, imsi ir pasieksi. Pasakyčiau, kad čia yra labai daug galimybių“, – kalbėjo jis.
E. Liudvinovičiaus nuomone, tai lemia valstybių amžius: „Lietuvai vos kiek daugiau nei dvidešimt metų, Danija demokratiška yra kur kas ilgiau. Tiesiog, manau, kad Lietuvai reikia daugiau laiko, bet mes žengiame teisinga kryptimi“.
