Susisiekimo ministerija paskelbė, kad užbaigtas dar vienas „Rail Baltica“ geležinkelio teritorijų planavimo etapas – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius.
Kaip rašoma pranešime, dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Pagal galimybes planuojama jį tiesti greta esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km.
Taip pat pažymima, kad žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.
Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, visuomenės poreikiams planuojama išpirkti per 2 tūkst. sklypų ir 280 statinių. Gyventojams už juos bus išmokėtos piniginės kompensacijos, įvertinus būsto rinkos vertę.
Zuikių gatvėje neliks per 20 pastatų
Tokių netikėtų laiškų prieš savaitę sulaukė ir Vilniaus Zuikių gatvės gyventojai. Kaip aiškėja, dalis šios gatvės bus nugriauta. Iš viešai paskelbto žemėlapio matyti, kad šioje gatvėje visuomenės poreikiams planuojama paimti per 20 pastatų, panašiai ir žemės sklypų ar jų dalių.
Žalia ir salotine spalva pažymėti visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai, ruda – pastatai.
„Mums paskambino ir pasakė, kad neturime teisės atsisakyti. Tai yra valstybinis projektas, bus įvertinta ir sumokėta pinigais, bet nieko nejaudina, kad yra nepilnamečių vaikų, net nebus duota kita gyvenamoji vieta“, – bendruomenės grupėje rašo viena iš gyventojų.
Praėjusį savaitgalį iš Susisiekimo ministerijos gautas laiškas aukštyn kojomis apvertė ir Aleksandros gyvenimą.
„Rail Baltica – toks gražus pavadinimas, valstybinio lygio projektas, niekados negalvojau, kad palies tiek daug žmonių. Pagal preliminarų projektą, mano šeima lieka be namų, kaip ir dar kelios šeimos. Netrukdo nei draustinis, nei miškas. <...>
Ruda spalva pažymėti pastatai, kurie atitenka geležinkeliui. Tai yra visas mano turtas ir gyvenamasis namas. Kol kas kalbu tik apie save, bet bendruomenė netylės“, – rašo Aleksandra.
Ji Delfi plačiau papasakojo apie savo situaciją.
Gyventojai šokiruoti – apie planus nieko nežinojo
„Visa gatvė gavo tik laiškus, daugiau nieko. Paskui patys radome preliminarų projektą ir pamatėme situaciją. Patvirtintas projektas bus tik lapkričio 4 d., bet mažai turbūt kas jame pasikeis. Kiek teko konsultuotis su teisininkais, tai nieko mes nepešime.
Visos gatvės gyventojai gavo tokius laiškus kaip aš arba juose parašyta, kad bus ribojamas sklypas, arba koks tai dujotiekis per jį eis. Kaip galima matyti plane, realiai visa gatvė bus „išdraskyta“. Gyventojai šokiruoti, nes niekas nieko iki šiol nežinojo, niekas mūsų neinformavo“, – piktinasi Zuikių gatvės gyventoja.
Aleksandra gyvena kartu su dviem mažamečiais vaikais ir vyru, namą šeima dalijasi perpus su močiute. Kartu sudėjus jiems priklauso 8 arai žemės. Jos vyras šiame name gyvena nuo pat gimimo, o pati Aleksandra – daugiau kaip dešimtmetį.
„Noriu samdyti vertintoją, kad bent maždaug galėčiau įsivaizduoti, kiek gausime kompensacijos. Nesitikiu daug, mūsų 4 arai žemės ir pusė seno namo, pirtis ir garažas, kurį už 2 mėn. turėjome pabaigti statyti. Šiame žemėlapyje – mano kiemas, per garažą eina geležinkelis.
Galvoju, kad užtektų pradiniam įnašui, reiks imti paskolą naujam būstui, nes mums reikės iškart į paruošta namą kraustytis. Ir gerai būtų Vilniuje, nes abu vaikai čia lanko mokyklą ir darželį. Sunku kažką komentuoti, nes patys kaip su maišu per galvą gavome, jeigu mūsų 79-erių močiutė išgyvens – bus gerai“, – nuogąstauja moteris.
Labiausiai jai pikta dėl to, kad projektas planuojamas jau kelerius metus, bet apie pokyčius gyventojai informuojami tik dabar. Ji sako žinojusi tik apie planuojamą statyti pėsčiųjų tunelį, einantį po jau esama geležinkelio vėže.
„Nesuprantu – kaip taip galima, aš gyvenime nieko ten nei sodinčiau, nei statyčiau, jeigu būtų laiku informuota. O žmonės namus čia atnaujino“, – sako ji.
Spėja, kad išsikraustyti turės pusmetį
Aleksandra pasidalijo ir laišku, gauti iš Susisiekimo ministerijos. Jame rašoma, kad „Jūsų valdomas arba naudojamas žemės sklypas (jo dalis) patenka į IIVP teritoriją ir yra numatytas šio žemės sklypo (jo dalies) paėmimas visuomenės poreikiams (išpirkimas) Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
Aleksandra priduria, kad sausio 4 d. gyventojai galės dalyvauti susirinkime su konkrečiais siūlymais. Juos planavimo organizatorius per 10 dienų išnagrinės ir raštu atsakys. Taip pat laiške pažymima, kad pasiūlymus pateikę asmenys nuo atsakymo gavimo dienos gali per 10 dienų su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
„Bet kol kas gyventojų siūlymų nėra, nes nematome projekto. Tada reikės teisininko, kad padėtų mums su siūlymais. Manau, kad sausio viduryje prasidės vertinimai, žemės perdavimo pasirašymas ir pusė metų išsikraustyti“, – pažymi Aleksandra.
Susisiekimo ministerija: gyventojams priklausys piniginės kompensacijos
„Rail Baltica“ – Baltijos regionui ir visai Europos Sąjungai strateginę reikšmę turintis europinės vėžės geležinkelis, kurio įgyvendinimas Lietuvoje intensyviai juda į priekį. Jungtis su Vilniumi padidina viso projekto sukuriamą pridėtinę vertę tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais, tačiau ši atkarpa yra ir viena sudėtingiausių, nes ji labiausiai urbanizuota, pažymi Susisiekimo ministerija.
Jos duomenimis, siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Vilniaus, planuojama išpirkti 2020 žemės sklypų ar jų dalių, kurių bendras plotas yra 1169 ha. Visuomenės poreikiams numatoma išpirkti 280 statinių, iš kurių 51 – gyvenamasis namas. Šis skaičius gali keistis, atsižvelgiant į viešinimo metu gautus visuomenės pasiūlymus.
Gyventojai esą gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, t. y. Susisiekimo ministerijai, iki 2023 m. sausio 4 d. Visi pasiūlymai bus išnagrinėti ir gyventojams bus atsakyta apie priimtus sprendimus.
Ministerija tikina, kad paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, gyventojams bus išmokamos kompensacijos pinigais, įvertinus būsto rinkos vertę.
„Visuomenės poreikiams paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos vertėmis, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė“, – aiškina Susisiekimo ministerija.
Beprasmė kova: gyventojai tapo situacijos įkaitais
Gyventojų feisbuko grupėje ne vienas asmuo pažymėjo, kad ši kova – beprasmė, daugiausia, ką galima padaryti, – išsiderėti geresnes sąlygas, t. y. maksimalią perdavimo kainą, sąnaudas naujo būsto paieškai ir pan.
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė Eglė Voverienė taip pat sako, kad šiuo atveju gyventojams pasirinkimo nėra. Jie tapo tarsi situacijos įkaitais.
„Gyventojai susidūrė su situacija, kai valstybei yra reikalingi jų žemės sklypai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, t. y. „Rail Baltica“ Vilniaus-Kaunas trasos tiesimas. Tai reiškia, kad gyventojų sklypus ketinama paimti visuomenės poreikiams. Deja, nėra galimybės išvengti gyventojams priklausančių žemės sklypų paėmimo.
Iš esmės visais atvejais teismai priima sprendimus, kuriais konstatuoja akto teisėtumo faktą, kadangi, tam, jog aktas būtų parengtas, konkrečių žemės sklypų paėmimo poreikį patvirtina visa eilė valstybinių institucijų. Tad žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams, jei tokios procedūros pradedamos, realiai yra neišvengiamas. Kas iš esmės reiškia, kad gyventojai tampa situacijos įkaitais“, – pažymi ji.
Anot jos, šiuo atveju vienintelė galimybė gyventojams – būti aktyviems, teikiant siūlymus dėl projekto sprendinių bei susipažinus su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo aktu, įsivertinti, ar atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus yra teisingas ir atitinka jų interesus.
„Gyventojai gali tikėtis gauti ir reikalauti atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Į tokį atlyginimą yra įskaičiuojama ir žemės sklype esančių sodinukų, medynų, želdynų vertė, taip pat statomų ir/ar jau pastatytų statinių, įrenginių vertė bei išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Svarbu pažymėti, kad teisės aktai aiškiai numato atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus bei juose esančius statinius apimtis, tad reikia turėti omenyje, kad nėra atlyginama neturtinė žala, negautos pajamos, žemės sklypo vertės sumažėjimas, jei paimama tik dalis sklypo, kainų skirtumas, jei yra reikalinga įsigyti naują būstą ir pan.“, – komentuoja E. Voverienė.
Laukia ilgas kelias
Teisininkė išsamiai paaiškina, koks kelias laukia gyventojų.
„Kad būtų žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams iš gyventojų, jie turi pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Kol šis aktas parengiamas, atliekama visa eilė procedūrų, kurių metu valstybės institucijos patvirtina specialųjį planą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kuris taip pat derinamas ne su viena valstybės institucija.
Visuomenė yra supažindama su projektu ir suteikiama gyventojams teisė per nustatytą terminą pateikti savo siūlymus dėl projekto sprendinių. Tad gyventojai turėtų būti aktyvūs ir teikti pagrįstus bei motyvuotus siūlymus dėl projekto sprendinių korektūros būtinybės, kadangi tai gali turėti reikšmės sprendžiant projekto patvirtinimo klausimą. Tačiau teisės aktai numato, jog į teikiamus siūlymus valstybės institucijoms nėra privaloma atsižvelgti.
Taip pat projektą įgyvendinančios institucijos yra organizuojamas visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas. Pasibaigus anksčiau minėtam pasiūlymų pateikimo terminui dėl projekto sprendinių, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą bei priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Kai toks sprendimas yra priimamas, tuomet žemės sklypo savininkui yra išsiunčiamas pranešimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį jis yra kviečiamas pasirašyti.
Gyventojai, gavę tokį aktą, neprivalo jo pasirašyti, kadangi akte yra nurodoma ir atlyginimo už paimamus žemės sklypus visuomenės poreikiams suma, su kuria gyventojai gali nesutikti. Nepasirašius akto, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo. Tuomet žemės sklypų savininkai įsivelia į teisminį ginčą su projektą įgyvendinančia institucija. Toks teisminis ginčas susideda ir dviejų dalių, t. y. teismas pirma išsprendžia akto teisėtumo klausimą, o kai jis būna išspręstas, tuomet sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus teisingumo ir pagrįstumo klausimas“, – dėsto E. Voverienė.
LTG: sprendiniai kiek įmanoma atitinka šalia geležinkelio gyvenančių žmonių lūkesčius
Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kai po intensyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva.
Anot ministerijos, konkretizuoti sprendiniai parengti taip, kad maksimaliai užtikrintų europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus.
„Nuolatinis dialogas su savivaldybėmis bei bendruomenėmis yra būtinas, todėl ir šiame konkretizuotų sprendinių etape vyks papildomi susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis, kad būtų atsakyta į visus visuomenei bei verslo organizacijoms rūpimus klausimus“, – pranešime žiniasklaidai sako susisiekimo viceministrė.
Anot Dovydo Palaimos, už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų atskiroms bendruomenėms ir savivaldybėms, kurias būsimas geležinkelis palies labiausiai.
„Plane pateikiami tokie sprendiniai, kurie kiek įmanoma labiau atitinka tiek šalia geležinkelio gyvenančių žmonių ir veiklą vykdančių verslo organizacijų lūkesčius, tiek greitajam geležinkeliui keliamus reikalavimus“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ atstovas.
