Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio nuomone, reto vairuotojo reikalavimas atlyginti už sugadintą automobilį lemia ir tai, kad savivaldybės nejaučia spaudimo taisyti gatvėse atsivėrusias duobes.
„Esminė problema – vairuotojai dažnai neturi laiko ir dažnai mano, kad tai yra bergždžias reikalas, numoja ranka ir už savo pinigus pasikeičia padangas. Tokių vairuotojų yra dauguma, retas kuris realiai kreipiasi, dėl to savivaldybės nejaučia vairuotojų spaudimo. Pavyzdžiui, jeigu kur nors Vakarų Europoje būtų sudaužomas ratlankis kelio duobėje, visais atvejais neginčijamai jam būtų atlyginti nuostoliai, dėl to ten duobės ir neatsiranda“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovo nuomone, šiuo metu prasčiausia situacija yra Kauno ir Šiaulių gatvėse.
„Mano asmenine nuomone, gatvių būklė ir eismo organizavimas tiesiogiai atspindi tos savivaldybės sugebėjimus tvarkyti ūkį, jeigu gatvės tvarkingos, reiškia, kad gerai dirba ir ūkvedys. Jeigu kalbėtume apie europinę praktiką, tai kaip šiemet atrodo, pavyzdžiui, Kaunas, kai kurios Šiaulių gatvės, tai tikrai kur nors Europoje surasime. Manau, kad savivaldybė neteisingai susidėlioja prioritetus, jeigu vairuotojai yra priversti laužyti savo automobilius“, – kalbėjo V. Pumputis.
Vilnius, anot jo, per pastaruosius kelerius metus kiek pasitempė ir tokių baisių duobių nebėra.
Pašnekovo teigimu, kai kada problema būna ne tik duobėtos miestų gatvės, bet ir nelygiai užtaisytos duobės.
„Pavyzdžiui, Kaune kai kurios gatvės padarytos tokios nelygios, kad vairuotojai, norėdami išvengti kauburių ir nelygumų, yra priversti manevruoti viena šalia kito ir taip vienas kitam atsitrenkia į šoną. To didmiesčiuose neturėtų būti. Man pačiam teko matyti kaip užtaisoma gatvė Kaune: atvažiuoja gatvės priežiūros darbuotojai, vienas meta karštą asfaltą į duobę, o kitas patrepsi ir toliau eina kitas duobes taisyti. Apie kokią kokybę mes tuomet galime kalbėti?“ – pavyzdį pateikė V. Pumputis.
Jo teigimu, savivaldybėms privalu rūpintis vietinės reikšmės gatvėmis ir keliais. Tai numato ir Vietos savivaldos įstatymas.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad kelio savininkas arba valdytojas privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atlyginti žalą asmenims, kuri atsirado dėl neatliktų kelio savininko pareigų.
„Jeigu vairuotojas pataiko į duobę ir prakerta padangą, pažeidžia ratlankį, jis iškart turėtų kviesti policiją, nes tai jau yra eismo įvykis. Kelių policija dėl tokių atvejų gauna ne vieną pranešimą ir visada važiuoja. Vairuotojai, apsidraudę KASKO draudimu, iškart praneša draudimo bendrovei, nes ji atlygina nuostolius“, – tvirtino specialistas.
Skambučiai pasipila pavasariop
Tuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas DELFI nesiėmė teigti, kad visais atvejais nuostoliai dėl sugadinto automobilio vairuotojui būtų atlyginti: „Vienareikšmiškai teigti, kad jeigu duobė yra kelyje, tai yra kelio savininko atsakomybė, nedrįsčiau. Tai yra įrodinėjimo dalykas, negaliu pasakyti, kaip tos bylos baigiasi bendros praktikos teismuose“.
Anot jo, nukentėjusių vairuotojų skambučiai prasideda tada, kai ima šilti oras. „Kai būna gerai įšalę, tada skambučių būna nedaug, jų padaugės pavasarį. Žiemą tokių skambučių būna vienetai“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, ilgainiui tokių bėdų turėtų mažėti: „Vis daugiau naujai tiesiamų dangų, tų skambučių turėtų mažėti“.
Duobės keliuose dažniausiai sugadina priekinę automobilio dalį ir važiuoklę.
Per sausį – 10 pretenzijų
Preliminariais Kauno miesto savivaldybės duomenimis, pernai į savivaldybę kreipėsi apie 100 vairuotojų, kurių pretenzijų dėl apgadintų automobilių sumos buvo nuo 300 iki 20 tūkst. Lt
Dažniausiai reikalauta 1-2 tūkst. Lt žalos atlyginimo. Šiemet gauta apie 10 pretenzijų dėl įvykių. Prašomas žalos atlyginimas – nuo 100 iki 3000 Lt.
„Paprastai tokie atvejai nagrinėjami teismuose, nes visuomet kyla daug klausimų, ar automobilis tikrai apgadintas, jam įvažiavus į duobę, ar tikrai nurodyti tie apgadinimai, ar nėra bandoma sukčiauti“, – DELFI sakė Kauno mero Andriaus Kupčinsko patarėjas viešiesiems ryšiams Dainoras Lukas.
Pagrindinė problemų priežastis Kaune, anot jo, yra tai, kad miestui trūksta pinigų gatvių tvarkymui.
„Dabar įstatymuose numatyta tik 20 proc. kelių priežiūros lėšų skirti vietinėms miestų, rajonų gatvėms tiesti ir remontuoti. Savivaldybėms lieka tik trupiniai, todėl neturime kitos išeities, kaip tik prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir stengtis patiems pasirūpinti mūsų miesto gatvėmis“, – sakė D. Lukas.
Kad Kauno gatvių būklė prasta, atskleidžia ir tyrimai – kai kurių gatvių apatinis asfalto sluoksnis vietomis trupa, skaldos pagrindinis sluoksnis siekia tik 8 cm, kai turėtų būti 20 cm.
Pašnekovo teigimu, preliminariais skaičiavimais, pagrindinių gatvių būklei pagerinti reikalinga skirti apie 100 mln. Lt. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus rekomendacijas, projekto darbų vertė buvo sumažinta iki 60 mln. Lt. Savivaldybė norėtų sutarti su įmonėmis, kad šios atliktų darbus, tačiau norėtų už juos atsiskaityti per 10 metų.
