Daugeliui kyla klausimas, kaip šis skurdas atrodys šalia už europinius milijonus atnaujinamos gatvės, ar yra teisinių priemonių privačių namų šeimininkus priversti tvarkytis.
Gatvė vadinta net kaimuku
Daugiau kaip keturiasdešimt metų Žaliojoje gatvėje gyvenanti Marijona nesiskundžia ir iki rekonstrukcijos buvusia tvarka: „Medžiuose paukštukai čiulbėdavo, tikrai buvo smagu ir ramu. Tas upelis, čia tekantis, irgi ne visada dvokdavo, tik pavasariais, kartais pasidarydavo žalsvos spalvos. Mes šią gatvę vadindavome savo kaimuku. Kai ją sutvarkys, kažin ar mums bus geriau. Naujų namų šalia sutvarkytos gatvės nepasistatysim, o jau dabar girdim, kokia čia bus prabanga. Kaip tada atrodys kai kurie vietinių gyventojų namai?“
Moteris žino, kad vietoj iškirstų medžių pakrantėse bus prisodinta įvairiausių medelių, bet ji abejoja, ar tokius želdinius pajėgs pasisodinti čia gyvenantieji.
Marijonai pritaria ir Žaliosios gatvės senbuvis Antanas Janavičius, pareikšdamas, kad, sutvarkius šią gatvę, įrengus pėsčiųjų, dviračių takus, dar poilsio zonas, reikės vaikščioti su „šlipsais“ ir „lakerkomis“, – prastai apsirengęs į kiemą neišeisi.
Jo artimieji, gyvenantys šalia pasistatytame name, sakėsi girdėję tvarkomoje gatvėje besilankančių miesto savivaldybės atstovų perspėjimus, jog tokių mažų trobukių, o juo labiau lauko tualetų negalės būti. „Jūs pasakykit, iš ko mes namus persistatysim, kaip lauko tualetus nusigriausim, jei vandentiekis netiesiamas, tik fekalijų kanalizacija? Čia didžiausia nesąmonė“, – kalbėjo Žaliosios gatvės gyventojai.
A.Janavičius labai piktinasi gatvės tvarkytojais, kurie kanalizacijos šulinį padarė maždaug už 200 metrų nuo jo namo, o jis prašė padaryti arčiau namų: „Pasakė, kad toks projektas, ir baigta, apie žmogų visiškai negalvojama.“
Aukščiau Žaliosios gatvės, Aviečių gatvėje, gyvenantis Jonas Mažeika, pamatęs besibūriuojančius tvarkomos teritorijos gyventojus, taip pat suskubo nusileisti nuo šlaito. „Aš tiesiog išsikovojau, kad nenupjautų dviejų klevų ant šlaito, prie pat namų. Būtų nupjovę, šlaitas nuo mano namo pradėtų griūti. Dabar šlaite, kaip suprantu, numatyta rengti kanalizaciją. Kam jos reikia – dar labiau šlaitą sugadinti?“ – nesupranta J.Mažeika.
Vyras nerimauja dėl tikriausiai griautinų laiptų nuo šlaito – jais, jau pradėjusiais byrėti, nusileidžiama į Žaliąją gatvę, o per ją Vandens taku patekti į miesto centrą prireikia vos kelių minučių. Netekus laiptų Aviečių gatvės gyventojams pailgėtų kelias link centro, ko gero, arčiausiai į jį tektų keliauti per Kauno gatvę.
Didžiausias siaubas – apleistas namas tvarkomoje gatvėje
Kalbinti Žaliosios ir aplinkinių gatvių gyventojai aiškino nesuprantantys, kaip žmonės pasieks individualius garažus netoli ligoninės. Jų teigimu, iki šiol buvo privažiuojama ir iš tvarkomos gatvės pusės. Žaliosios gatvės gyventojams visiškai neaišku, kaip jie patys galės privažiuoti iki savo namų nuo Kauno gatvės, nes pėsčiųjų ir dviračių takais nebus leista važinėti.
Tuos, kurie stengiasi pagal išgales tvarkytis atnaujinamoje gatvėje, stebina, kaip atrodys prie moderniai rekonstruotos teritorijos visiškai netvarkomi namai, jų aplinka, pačioje Žaliojoje gatvėje ir aukščiau jos atsiveriantys apleisti žmonių ūkiniai pastatai.
Iš tiesų dabar, iš Žaliosios gatvės šlaitų iškirtus medžius, nuo Ligoninės gatvės link Kauno gatvės matyti juos „puošiantys“ apgriuvę sandėliukai, garažai, lauko tualetai, aplūžusios tvoros.
Pradėjus atnaujinti minimą teritoriją, nuo Ligoninės gatvės link Jotvingių, Rūtų ir Tvirtovės gatvių sankryžos šlaituose atsiveria taip pat ne ką gražesni vaizdai – čia irgi ne mažiau apgriuvusių sandėliukų ir tvorų.
Didžiausias Žaliosios gatvės siaubas – apleistas namas, kuriame apsigyvenę įtartinos reputacijos žmonės. Pas juos renkasi neaiški publika, čia dažni svečiai policininkai. Šis namas jau ėmęs griūti, dvokas sklinda vos ne iš sąvartynu paverstos vienos jo dalies, dar nemalonesni kvapai pasitinka iš lauko tualeto. Pasirodo, čia jau dveji metai gyvena Birutė Prakapienė su Aliumi Švedkausku. Moteris sakė, kad jiems čia gyventi leido namo šeimininkas, dabar išvykęs iš Lietuvos.
Vietinių kalbas apie apleistame name besilankančius įtartinus asmenis patvirtino žurnalistų ten aptiktas miegantis vyriškis purvinais drabužiais. B.Prakapienė sakė, kad jis draugas, o paklausta, ar jie ketina tvarkytis, kai bus atnaujinta Žalioji gatvė, nes antraip gali sulaukti baudų, moteris atsakė: „Tvarkysimės.“ Tačiau šie jos žodžiai kelia rimtų abejonių.
Nesitvarkantieji gali sulaukti baudų
Savivaldybės taryba yra patvirtinusi Miesto švaros ir tvarkos taisykles, kuriose numatyta, jog individualūs namai turi būti prižiūrimi, remontuojami, aplinka tvarkoma estetiškai, antraip galima pradžioje sulaukti įspėjimų, o vėliau net baudų iki 2 tūkst. litų.
Yra ir kitos apleistų, apgriuvusių individualių namų, jų nešvarios teritorijos šeimininkus tramdančios Statinių techninės priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis pastarosiomis numatyti įspėjimai ir baudos nuo 200 iki 1 tūkst. litų. Baudos skiriamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas sakė, kad miesto taryba, norėdama, jog sutvarkytoje Žaliojoje gatvėje neliktų apleistų individualių namų, gali priimti sprendimą juos išpirkti ar šių namų savininkams pasiūlyti kitą gyvenamąjį plotą. „Galioja 2004 metais patvirtinto miesto bendrojo plano nuostata, pagal kurią minėta dabar tvarkoma gatvė priskiriama prie miestui svarbių. Įrengiant tokią gatvę buvo numatyta Žaliosios gatvės namus įtraukti į išperkamų pastatų sąrašą. Turimais duomenimis, trys namai šioje gatvėje pastatyti valstybinėje žemėje teisiškai nesuformavus sklypų“, – pasakojo savivaldybės vyriausiasis architektas.
Jei miesto taryba apsispręstų iškeldinti kai kuriuos Žaliosios gatvės gyventojus išpirkdama būstus ar žmonėms suteikdama naują gyvenamąjį plotą, šios gatvės sutvarkymas dar labiau pabrangtų.
Žalioji gatvė tvarkoma už 9 mln. 500 tūkst. litų
Savivaldybė beveik prieš šešerius metus Alytaus, kaip regioninio centro, plėtros programoje numatė ir Žaliosios gatvės sutvarkymą tikėdamasi europinių fondų paramos. Ši parama – apie 10 mln. litų – gauta finansavimui pateikus gatvės sutvarkymo projektą. Prisidėjus savivaldybės ir valstybės biudžetų lėšomis, Žaliosios gatvės teritorijos atnaujinimo projekto vertė sudaro mažne 11 mln. 700 tūkst. litų.
Prieš ketverius metus savivaldybė paskelbė konkursą parinkti šios gatvės sutvarkymo idėją ir viziją. Jame dalyvavo keturios architektų įmonės. Nugalėtoja pripažinta Vilniaus bendrovė „Šiltas namas“ parengė ir Žaliosios gatvės sutvarkymo techninį projektą.
Pirmas konkursas atlikti numatytus darbus šitoje gatvėje buvo paskelbtas daugiau kaip prieš dvejus metus. Tačiau viešųjų pirkimų procedūros nutrauktos, nes pasiūlyta mažiausia kaina – 13 mln. 600 tūkst. litų – savivaldybei tapo neįkandama.
Po antro konkurso jo dalyvių siūloma Žaliosios gatvės sutvarkymo kaina buvo dar didesnė nei pirmame konkurse – 13 mln. 800 tūkst. litų. Todėl darbų pirkimo procedūras vėl teko nutraukti.
Tada miesto taryba apsisprendė koreguoti gatvės tvarkymo projektą atsisakydama itin prabangių objektų. Tai atliko minėta sostinės bendrovė „Šiltas namas“.
Žaliojoje gatvėje atsisakyta amfiteatro, riedutininkams skirtų teritorijų, stacionarių tualetų, dirbtinių vandens telkinių su fontanais, brangių granitinių trinkelių.
Pakeitus gatvės tvarkymo projektą ir paskelbus trečią konkursą atlikti darbus, nugalėtojai paaiškėjo praėjusių metų pabaigoje. Jais pripažinti pagal jungtinės veiklos sutartį dirbsianti Kauno bendrovė „Kaminta“ ir Jurbarko rajone centrinę būstinę turinti bendrovė „A.Žilinskas ir Ko“. Žaliąją gatvę apsiimta tvarkyti už 9 mln. 500 tūkst. litų. Dalis šiam projektui skirtų lėšų jau buvo panaudota įrengiant pralaidą po Kauno gatve.
Dabar matyti, kad Žaliąją gatvę tvarko Alytaus „Skirnuva“. Kad ši bendrovė su laimėtojais yra pasirašiusi subrangos sutartį, patvirtino savivaldybės administracijos Statybos ir projektavimo skyriaus vedėjas Sigitas Stumbras.
Netoli miesto centro esančiai gatvei sutvarkyti nuo pernykščio gruodžio duotas dešimties mėnesių terminas, plius dviejų kartų pratęsimas po du mėnesius. Tad Žaliosios gatvės teritorija naudoti alytiškiams turi būti atiduota ateinančių metų pradžioje.
Tunelis po Ligoninės gatve – su perspektyva
Pagal dabartinį gatvės atnaujinimo projektą numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio zonas su suoliukais, kitais mažosios architektūros objektais, biotualetais nuo Kauno gatvės iki Jotvingių, Rūtų ir Tvirtovės gatvių sankryžos. Takai bus iškloti betoninėmis trinkelėmis, nuo Ligoninės gatvės link Kauno gatvės maždaug 150 metrų ruože buspaliekamas čia tekančio bevardžio upelio atviras vandens telkinys.
Po Ligoninės gatve nutiesus tunelį dabar juo galės eiti pėstieji, važinėti dviratininkai, tačiau pagalvota ir apie tunelio perspektyvą.
Kaip sakė miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Janis Laurinaitis, tunelis bus tokio aukščio ir pločio, kad tiktų ir automobilių važiuojamajai daliai įrengti, nes po daugelio metų ateinančios kartos gal iš tiesų įrengs Žaliąją gatvę. Juk dabar tvarkoma teritorija turi tik gatvės pavadinimą, bet beveik visa, išskyrus ruožą nuo Kauno gatvės, nebuvo važinėjama.
Statybos ir projektavimo skyriaus vedėjo S.Stumbro teigimu, projekte taip pat numatyta važiuojamoji dalis nuo Kauno gatvės iki Vandens tako, kad vietiniai privažiuotų iki savo namų.
Turėtų pasodinti beveik 800 naujų medžių ir krūmų
Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žmones, nerimaujančius dėl Žaliosios gatvės šlaituose iškirstų medžių, ramina sakydami, kad buvo pašalinti tie, kurie pažeisti puvinio, išvirtę, savaiminės kilmės, – iš viso per 50 medžių ir krūmų.
Pagal projektą bus atsodinta beveik 800 naujų medžių ir krūmų: daugiausia – beveik 200 vienpiesčių gudobelių, per 100 gluosnialapių lanksvų, šliaužiančiųjų šilingių, per 80 kalninių pušų, Tunbergo raugerškių, paprastųjų alyvų. Čia turi sužaliuoti paprastųjų klevų, ąžuolų, pušų, mažalapių liepų, juodalksnių, kazokinių kadagių, europinių kukmedžių.
Kai kurie būsimų augalų pavadinimai žinomi tik aplinkosaugininkams. Žaliosios ir aplinkinių gatvių gyventojai juos pirmąkart pamatys galbūt tik pasodintus.
Kalbinti Kriaušiaus gyventojai, sužinoję tvarkomos gatvės kainą, stebėjosi, ar europinių pinigų nebuvo įmanoma panaudoti prasmingiau. Pavyzdžiui, čia įrengti tik dviračių ir pėsčiųjų takus už 3 mln. litų, o už kitas lėšas sutvarkyti svarbesnius miesto objektus. Tačiau, kaip matyti, miesto valdininkų projektuotojams padiktuoti norai dėl Žaliosios gatvės buvo dar didesni, juos sumažino pinigų stygius.
Šiandien akivaizdu, kad už nemažus milijonus atnaujinama šios gatvės teritorija tarp čia atsirasiančios poilsio zonos ir prie pat jos varganai gyvenančių alytiškių kuria vietinę socialinę atskirtį.
