„Skundžiamasi įvairiais dalykais, pirmiausia, pavyzdžiui, dėl automobilių dažymo, variklio, sankabos remonto, dujinės įrangos įstatymo ir daug kitų įvairių dalykų. Šioms paslaugoms būdinga tai, kad labai didelė dalis vartotojų skundų pasiteisina“, – teigė Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Autoservisų vadovai sako, kad viena iš galimų priežasčių, kodėl kai kur galėjo smuktelėti mašinų remonto kokybė – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Jų stygių verslininkai sako pajutę iškart atsivėrus sienoms. Dėl tos pačios priežasties dažniausiai remontas esą trunka ilgėliau.
„Eilės – 2–3 savaitės. Ne tik diagnostikai, bet ir važiuoklės remontui, aptarnavimui. Norėdami padėti klientams, kad galėtume visapusiškai patenkinti jų poreikius ieškome darbuotojų, kurių, deja, šiai dienai nerandame“, – LTV „Panoramai“ sakė bendrovės „Kredora“ autoserviso vadovas Arvydas Motieka.
„Servisuose daugiausiai žmonių dirba rankomis, su įrankiais, mechanikai. O, aišku, mažiau yra meistrų ir vienas serviso vadovas. Tai daugiausiai mechanikų ir trūksta rinkoje. Jeigu nėra gero specialisto, tai nebus, kas atlieka gerai darbą“, – teigė „Kemi“ autoservisų tinklo generalinis direktorius Renaldas Gineika.
Šios įmonės vadovo teigimu, profesionaliausiems darbuotojams teko kelti algas – dabar į rankas jie esą gauna nuo 2,5 iki 3,5 tūkst. Lt. Be to, reikia užtikrinti visas socialines garantijas.
O kad turėtų reikiamą kiekį naujų specialistų, patarus konsultantams, įmonė ėmėsi pati juos rengti – samdo dėstytojus, leidžia vadovėlius.
Kitų autoservisų vadovai darbuotojus sako iš anksto nusižiūrintys mokymo įstaigose, taip pat ieškantys pagal skelbimus. Svarbiausia esą, kad meistras būtų universalus.
