Iš anksto baiminamasi, ir pagrįstai, kad projekto sąmatą gali gerokai išpūsti jau dvejus metus vykstantys interesų dėl žemės konfliktai ir projekto derinimo procedūros.
Dar 1991 m. buvo suformuluoti pavedimai nustatyti Šventosios uosto ribas. Vėliau per du etapus buvo parengta gal dešimt įvairių projektų, tačiau aiškinantis, kokio antro uosto Lietuvai reikia, popieriai liko stalčiuose, o uostelio prieigos buvo privatizuotos.
Susidomėjimą Šventosios uosto statybomis rodo užsienio projektavimo kompanijos. Klaipėdos uosto atnaujinimo praktika rodo, kad mūsų šalies jūros transporto infrastruktūros projektavimą užsienio inžinerinės kompanijos naudoja kaip trampliną į Lietuvos statybų rinką.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sulaukė būsimomis statybomis Šventojoje ir ties Melnrage susidomėjusių svečių iš Ispanijos. Ispanų inžinerinių sprendimų ir konsultavimo kompanija „Alatec“ pasiūlė nemokamai parengti Šventosios uosto statybos galimybių studiją.
Ši Madride įkurta kompanija yra priskiriama prie mažų ir sėkmingai Ispanijoje bei užsienyje dirbančių įmonių. Paskutiniu metu, išsiplėtus ES ir skiriant nemenką finansavimą Centrinės ir Rytų Europos šalių transporto ir socialinės infrastruktūros projektams, „Alatec“ pavadinimas pasirodo ir ten, kur naudojami ES struktūrinių fondų pinigai.
