Svarstoma Vilniuje branginti automobilių statymą

Sostinės centre esančios požeminės automobilių aikštelės pustuštės, o senamiesčio gatvės – pergrūstos automobilių, nes čia mokestis už vietą kiek mažesnis. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo nuomone, jei rinkliava už raudonojoje zonoje paliktą mašiną kainuotų brangiau, senamiestyje nebūtų tiek daug automobilių, tuo pačiu dalis jų persikeltų į požemines aikšteles.

Šiuo metu Vilniuje rinkliava už transporto priemonės stovėjimą raudonojoje zonoje 20 minučių siekia 1 litą, 30 minučių – 2 litus, 1 valandą – 3 litus. Rezervuota vieta per mėnesį kainuoja pusę tūkstančio litų.

Palikti automobilį požeminėje aikštelėje po Gedinimo prospektu iki 1 valandos atsieina 4 litus, stovint daugiau nei valandą, už kiekvieną papildomą 15 minučių taikomas 1 lito mokestis.

Kiek galėtų didėti automobilio statymo kaina Vilniaus centre, G. Bliuvas nesiėmė spėlioti, tačiau pabrėžė, jog kitose Europos sostinėse automobilių statymo kainos kur kas didesnės, tad nuosavomis mašinomis po centrą važinėja ir ten automobilius stato tik turtingi žmonės.

„Neišvengiamai taip ateityje bus ir pas mus“, – prognozavo DELFI pašnekovas.

Direktoriaus įsitikinimu, gera paslauga, jei automobilį palieki po stogu, kur neužsninga, neužlyja, turi kainuoti, todėl, jo nuomone, logiškiau ne piginti automobilių statymo kainas požeminėse aikštelėse, o branginti rinkliavą centrinėse Vilniaus gatvėse.

Dabar kaina – neadekvačiai maža?

„Mes verkiam, kad mieste nėra tvarkos, žmonės mažai naudojasi keleiviniu transportu, nes netenkina jo kokybė. Tačiau, kaip diskutuojama tarptautinėse konferencijose, sprendžiant šias problemas galbūt reikia didinant miesto centre esančių automobilių statymo vietų kainą, kuri pas mus neadekvačiai maža“, – svarstė J. Bliuvas.

Savivaldybės įmonės vadovas akcentavo, kad viešajam transportui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse stinga pinigų, „tačiau vienas iš šaltinių, kaip galima būtų susirinkti pinigų viešojo transporto gerinimui kaip tik ir yra didinti rinkliavas už automobilių statymą centrinėse miestų gatvėse“.

„Pas mus net 50 proc. žmonių į darbą važinėja automobiliais. Taip nėra niekur Europoje. Pasižiūrėkite, kiek žmonių važiuoja visuomeniniu transportu Paryžiuje, kitose sostinėse. Verkiame, kad trūksta pinigų, tačiau neskatiname žmonių naudotis viešuoju transportu. Žinoma, tai nėra populiaru, tačiau tik taip galima išspręsti kamščių ir automobiliais užgrūstų senamiesčio gatvių problemą“, – įsitikinęs J. Bliuvas.

Paklaustas, kiek konkrečiai galėtų didėti mokestis už automobilio statymą raudonojoje zonoje, J. Bliuvas sakė nenorintis spekuliuoti skaičiais, kol savivaldybei nepateiktas argumentuotas siūlymas.

„Asmeninės nuomonės šitoje vietoje negali būti, sprendimai priimami vadovaujantis konkrečiais argumentais ir pasvėrus, kiek tai duotų naudos miestui, jo tvarkai, užterštumo mažinimui ir t. t.“, - sakė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovas.

Rinkliavų už automobilių statymą dydžius ir savivaldybės įmonių prižiūrimų požeminių aikštelių kainas nustato miesto Taryba.

Rygoje valandai statyti mašiną kainuoja 24 Lt

DELFI pasidomėjo, kiek už automobilių statymą gatvėse moka rygiečiai, Talino gyventojai ir kai kurių kitų Europos šalių sostinių žmonės.

Priklausomai nuo zonos Rygoje vienai valandai gatvėje palikti automobilį mūsų pinigais kainuoja nuo 2,88 iki 24 litų. Taline už tą patį laiką vairuotojai priklausomai nuo zonos moka nuo 3,52 iki 15,84 lito.

Kopenhagoje valandai palikti automobilį kainuoja nuo 1,38 iki 13,34 lito, Paryžiuje – nuo 4,14 iki 12,42 lito, Helsinkyje nuo 3,45 iki 13,80 lito, Amsterdame nuo 7,59 iki 16,56 lito, Liuksemburge nuo 2,76 iki 5,18 lito, Londone nuo 6 iki 24 litų.

„Daugumoje minėtų miestų automobilių statymo kainos priklauso nuo zonų, tačiau kai kuriose sostinėse ir nuo paros laiko: piko metu kainuoja daugiau, kai miestas ištuštėja – mažiau“, – komentavo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių priežiūros skyriaus viršininkė Daiva Kaminskaitė.