Nuo 2025 m. liepos Europoje turėtų pradėti galioti naujas „Euro 7“ taršos standartas, kuris pakeis nuo 2014 m. galiojantį dabartinį „Euro 6“. Nuo 2027 m. šis standartas bus pradėtas taikyti ir sunkvežimiams.
Planuojama, kad įvedus „Euro 7“ standartą, patikrinimai, ar automobiliai jį atitinka, bus vykdomi griežčiau, o jų sąlygos turės atitikti realias eismo sąlygas, įskaitant trumpas kasdienes keliones ir oro temperatūrą iki 45 laipsnių celsijaus.
Taip pat bus sumažinti leidžiami išmetamųjų teršalų kiekiai, be to, bus matuojamas ir iki šiol nereglamentuotų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksido išmetimas.
Delfi jau rašė, kad naujasis standartas neišvengiamai didins naujų automobilių kainas, o dabar aiškėja, ir kiek jos gali didėti dėl pokyčių įtakos.
EK ir ekspertų skaičiai skiriasi
Ekonomikos konsultacijų bendrovė „Frontier Economics“, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko tyrimą ir suskaičiavo, kad „Euro 7“ standarto transporto priemonių kaina augs žymiai daugiau nei žada Europos Komisija.
EK tikinimu, įvedus naująjį standartą, jo įtaka naujo lengvojo automobilio kainai vidutiniškai siektų 180-450 eurų, sunkvežimio ar autobuso – 2,8 tūkst. eurų.
Tačiau „Frontier Economics“ kartu su pramonės ekspertais suskaičiavo, kad tikroji naujo standarto įtaka transporto priemonių kainoms bus iki dešimties kartų didesnė. Tyrimo duomenimis, lengvieji automobiliai vidutiniškai pabrangtų 2 tūkst. eurų, sunkvežimiai ir autobusai – 12 tūkst. eurų.
Be to, didėtų ne tik automobilių įsigijimo kainos, bet ir jų eksploatacinės išlaidos, kadangi kai kurie techniniai reikalavimai degalų sąnaudas net padidins.
Pavyzdžiui, užvedant šaltą „Euro 7“ standarto automobilį, turės būti pašildomas jo katalizatorius, o tam reikės papildomai deginti degalus. Skaičiuojama, kad dėl to vidutinės kuro sąnaudos padidės maždaug 3,5 proc. Įvertinus vidutinę Europos lengvųjų automobilių ridą, išeina, kad per eksploatacijos laikotarpiu vairuotojams papildomai už degalus teks sumokėti apie 700 eurų.
Be to, įvedus „Euro 7“ standartą, nustatys ir papildomus ribojimus stabdžių išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiams ir padangų taršai mikroplastiko detalėmis. Tikėtina, kad dėl to brangs ir šie transporto priemonių komponentai.
Įžvelgia pokyčių prasmę
Naujas „Euro 7“ standartas bus įvestas, nepaisant to, kad Europa yra apsisprendusi nuo 2035 m. apskritai uždrausti prekiauti naujais automobiliais su standartiniais vidaus degimo varikliais.
Visgi „Vilnius Tech“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. Saugirdas Pukalskas sako, kad griežtesnis taršos standartas yra prasmingas, kadangi bus draudžiami ne visi vidaus degimo varikliai.
„Vidaus degimo varikliai galės egzistuoti ir po 2035 m., tačiau jie turės būti varomi sintetiniais degalais, vandeniliu ar kitu tvariu kuru“, – Delfi aiškina S. Pukalskas.
Pasak jo, angliavandeniliniai degalai ar vandenilis neišskiria CO2 taršos, tačiau šiuo kuru varomiems varikliams vis tiek reikalingas oras, kuriame yra azoto, o pastarasis aukštoje temperatūroje išskiria azoto oksidus.
„Koks tas variklis tobulas bebūtų, visko jis nesudegina. Tai reiškia, kad naujų „Euro“ standartų prasmė išlieka“, – teigia mokslininkas.
Lietuviams didelio skirtumo nebus
Asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ prezidentas Matas Buzelis Delfi teigia, kad „Euro 7“ tėra buferinė zona iki visiško automobilių su standartiniais vidaus degimo varikliais draudimo.
„To reikia, kad per vieną naktį nebūtų pereita prie to draudimo. Tos direktyvos, matyt, tam ir priimamos, kad po truputį standartiniai automobiliai būtų „nuskausminami“, kol bus įvestas visiškas draudimas“, – kalba M. Buzelis.
Jis sako, kad nors nauji automobiliai brangs, Lietuvoje tai praktiškai nepasijus, nes mūsų šalies gyventojai masiškai perka naudotas transporto priemones.
„Gal vokiečiams ar prancūzams dėl to skaudės labiau. O naudotų automobilių kainas šiuo metu veikia ir taip daug faktorių. Manau, kad juos labiau brangina tiekimo grandinių sutrikimai nei tai, kad didėja naujų mašinų gamybos kaštai“, – įsitikinęs pašnekovas.
