„Svarbu, kokiais kriterijais remiantis tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės priima sprendimus tiesti vieną ar kitą kelią. Čia nesame padarę pakankamai, kad tų kriterijų konsensusas būtų bendras, kad jie būtų labai paprasti ir aiškūs visuomenei. Galiausiai, kai daromi sprendimai dėl vieno ar kito kelio finansavimo – kad tai būtų labai aiškiai ir skaidriai pateikiama viešai.
Tuomet kiekvienas Lietuvos pilietis, matydamas, kad šalia jo namų arba kažkur kitur finansuojamas kelio tiesimas, galėtų patikrinti, ar tai tikrai racionaliausios ir efektyviausios investicijos, kalbant apie automobilių srautus ir pan. Atvirumas, viešumas čia labai svarbu. Neturiu jokių abejonių, kad tai leistų priimti daug efektyvesnius sprendimus, kalbant apie mūsų lėšų panaudojimą“, – interviu „Delfi“ pirmadienį sakė jis.
Kandidatas į ministrus dar sakė, kad norėtų matyti didesnį savivaldos vaidmenį priimant sprendimus dėl kelių finansavimo.
„Taip, dabar yra finansavimas padalintas tarp Vyriausybės ir savivaldybių, bet pažiūrėjus į savivaldybes – kokių tik ten kriterijų nėra. Atrodo, kad savivaldybėms duodama tam tikra suma, bet realiai jos laisvės turi nedaug, nepakankamai“, – kalbėjo jis.
Naujas oro uostas – ne šioje kadencijoje
M. Skuodis yra antrasis koalicijoje dirbančios Laisvės partijos ir premjerės Ingridos Šimonytės prezidentui Gitanui Nausėdai pateiktas kandidatas į susisiekimo ministrus. Seimo narys Kasparas Adomaitis penktadienį buvo atmestas.
Savo ruožtu M. Skuodis sekmadienį susitiko su G. Nausėda ir aptarė, be kita ko, strateginių projektų įgyvendinimą.
„Buvo daug klausimų dėl uosto plėtros, požiūris į išorinį uostą, požiūris į naują oro uostą“, – pasakojo laikinais ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Pašnekovas teigė, kad galimas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno yra ne šios Vyriausybės kadencijos klausimas.
„Dabartiniai oro uostai net ir iki „covidinės“ situacijos savo pajėgumų ribos nebuvo pasiekę. Be to, pandemija oro linijų pramonei smogė labai stipriai. Dar užtruks, kol srautai pasieks ikikrizinį lygį.
Dėl naujų statybų svarbiausias dalykas yra aiški kaštų ir naudos analizė. Ar tikrai reikia? Kada reikia? Politikams visą laiką gali būti tikslas pastatyti objektą, įkasti kapsulę ir pan., bet čia kalbame apie tikrai dideles išlaidas.
Galbūt tas projektas ir gali būti geras, bet be konkretaus vertinimo ir skaičių, be tinkamo poveikio aplinkai vertinimo tikrai per anksti kalbėti, ar poreikis yra, ar ne“, – komentavo jis.
Ieškos kito modelio
Kalbėdamas apie kontroversišką virtualių oro linijų projektą, M. Skuodis pastebėjo, kad tai skambus pavadinimas, o pats jo modelis nėra labai pozityvus.
„Svarbiausias tikslas yra tvarus finansavimo modelis, kad valstybė galėtų paskatinti jai strategiškai ekonomikai svarbių krypčių atsiradimą. Iš valstybės pusės esame tai padarę (ir pats vos pradėjęs darbus Ekonomikos ministerijoje, tikrai daug dirbau su tiesioginiu skrydžiu į Londono Sičio oro uostą). Jis buvo sukurtas pagal PSO modelį, tai su Komisija suderinta. Tikrai tikiu tuo skrydžiu ir matau rezultatus.
Pirmiausia, per tai, kiek mums pavyko dėl to skrydžio pritraukti naujų investuotojų į Lietuvą. Turime poreikį dėl daugelio kitų krypčių – į pagrindines Europos sostines, į kai kuriuos Vokietijos miestus, kur matome, kad būtų labai aiški grąža. Klausimas, kaip sudėlioti modelį, kad oro uostai galėtų dalintis su privačiais vežėjais tiek rizika, tiek grąža. Taip užtikrintume Lietuvai būtinas kryptis. Reikia pripažinti, kad didžiosioms kompanijoms Lietuva ne visą laiką yra prioritetas, kalbant apie susisiekimą oru.
Šioje vietoje reikia didesnio valstybės vaidmens, kad ekonomikai reikalingos ir rentabilios kryptys atsirastų greičiau“, – sakė jis.
Įgyvendins laiku
M. Skuodis dėl „Rail Balticos“ projekto sakė, kad svarbiausia jį įgyvendinti laiku.
„Svarbiausia, kad esame sutarę dėl prioriteto. Tai yra strateginis projektas tiek Lietuvai, tiek regionui, tiek Europos Sąjungai. Didžiausias iššūkis, kad projektas būtų įgyvendintas laiku.
Antra, tai, kas susiję su Lietuva, Lietuva turi turėti lemiamą žodį. Kalbant apie kontrolę ir visą kitą. Tai svarbus aspektas“, – „Delfi“ sakė jis.
Pasakodamas apie taip vadinamos žaliosios darbotvarkės prioritetus, M. Skuodis pažymėjo, jog transportas yra viena iš sričių, kurios generuoja daugiausiai taršos.
„Tiek anglies dvideginio, tiek ir kietųjų dalelių. Lietuvoje mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra didžiausias tarp visų EBPO šalių. Žalioji darbotvarkė susijusi su tuo, kaip taršą mažinti.
Pirmiausia, tai klausimai susiję su automobilių tarša. Vyriausybei reikės surasti ilgalaikius sprendimus, kaip ją mažinti. Nenorėčiau užbėgti įvykiams ir diskusijoms už akių, nes yra skirtingų nuomonių, kaip tai padaryti. Svarbiausia – bendras sutarimas, kad automobilių taršą reiktų mažinti.
Antras žingsnis yra geležinkelių elektrifikacija. Būtina tęsti tai, kas dabar vyksta, nes geležinkeliai yra antroje vietoje po automobilių pagal poveikį.
Trečia yra darnaus judumo planai miestuose. Šiuo metu tam dėmesio skiriame nepakankamai. Manau, kad trūksta kompetencijos tiek centrinės Vyriausybės lygmeniu, tiek savivaldos lygmeniu. Reikia pritraukti naujų žmonių su nauju požiūriu, kurie žino, ką daryti.
Turime pasiekti paprastą tikslą – kad kiekvienas pilietis galėtų iš taško A nuvykti į tašką B paprasčiausiu, greičiausiu, patogiausiu ir aplinkai palankiausiu būdu. Kokie tie būdai – ekspertų vertinimai ir įžvalgos, ko reikia viešojo ir viso kito transporto plėtrai“, – sakė jis.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, teigdama M. Skuodžio kandidatūrą, sakė, kad jis yra „partijai artimas žmogus“.
M. Skuodis paaiškino, kad taip yra dėl panašaus požiūrio į valstybės vaidmenį ekonomikoje.
„Be to, daug partijos žmonių man yra gerai pažįstami. Su vienais esame net ir mokykloje paralelinėse klasėse kažkada seniai mokęsi, su kitais esame studijavę universitete, su trečiais tikrai dažnai apsikeisdavome nuomonėmis net ir iki darbo Ekonomikos ministerijoje“, – komentavo jis.
35 metų Vilniuje gyvenantis M. Skuodis yra baigęs politikos ir Europos studijų mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, yra mokęsis Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje, turi socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Nuo 2018 metų sausio M. Skuodis dirba ekonomikos ir inovacijų viceministru, o prieš tai dirbo Lietuvos banke, Vyriausybės kanceliarijoje, Valstybinių studijų fonde, dėstė Vilniaus universitete.
