Kaip rašoma Konkurencijos tarybos pranešime, tyrimas buvo pradėtas 2021 m. lapkritį įtarus, kad tam tikros Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nuostatos gali prieštarauti Konkurencijos įstatymui. Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai kelios įmonės pageidauja vežti krovinius geležinkeliu ir tam tikroje atkarpoje pritrūksta laisvų infrastruktūros pajėgumų. Būtent vadovaudamasi minėtomis taisyklėmis, įmonė pageidaujanti vežti krovinius perpildytoje geležinkelių dalyje, privalo iš anksto pateikti dokumentus ir pagrįsti, kad turi pakankamai riedmenų, parengtų darbuotojų bei krovinių prašomai infrastruktūrai panaudoti.
Konkurencijos tarybos vertinimu, tokios taisyklių nuostatos privilegijuoja rinkoje jau veikiančią ir krovinius geležinkeliu vežančią bendrovę „LTG Cargo“, nes ji gali nepatirdama papildomų išlaidų pagrįsti, kad yra tinkamai pasirengusi panaudoti prašomus geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tuo tarpu į rinką norintis įeiti vežėjas turi pateikti sutartis dėl krovinio vežimo, įsigyti riedmenis bei įdarbinti reikiamus darbuotojus ir prisiimti su tuo susijusią finansinę riziką, net nežinodamas, ar gaus prieigą prie visos prašomos geležinkelių dalies, taigi, neturėdamas garantijų, kad apskritai galės pradėti vykdyti tokią veiklą.
Kaip nurodoma, rinkoje gali atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos ir dėl dar vienos įtvirtintos taisyklės – pajėgumus perpildytoje geležinkelių dalyje skirti tai įmonei, kuri sumokėtų didesnį užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Pagal minėtą taisyklę užmokestis skaičiuojamas ne tik tame maršrute, dėl kurio krovinių vežėjai varžosi, bet ir kituose maršrutuose. Taigi, jau veikianti įmonė yra pajėgi užsakyti daugiau maršrutų kroviniams vežti ir atitinkamai visuomet sumokės didesnį užmokestį nei dar tik bandantis į rinką įeiti naujokas.
Europos Komisijos atliktos stebėsenos taip pat patvirtina, kad naujiems žaidėjams itin sudėtinga patekti į Lietuvos rinką, kur faktiškai veikia vienintelis vežėjas „LTG Cargo“. ES krovinių vežimo geležinkeliais sektorius 2007 m. buvo atvertas konkurencijai, ir 2016 m. visose ES šalyse, išskyrus Graikiją, Airiją, Lietuvą ir Liuksemburgą, veikė nauji operatoriai, konkuruojantys su jau įsitvirtinusiomis įmonėmis.
„Įvertinusi visas aplinkybes, Konkurencijos taryba nusprendė, kad susisiekimo ministro patvirtintų taisyklių nuostatos sukūrė kliūtis į krovinių vežimo geležinkeliais rinką ateiti naujiems vežėjams, nes jau veikianti įmonė buvo privilegijuojama. Šis tyrimas, pradėtas pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą, patvirtino, kad į rinką ketinantys įeiti žaidėjai gali būti diskriminuojami ir tuomet, kai šiems nustatomi vienodi reikalavimai kaip ir senbuviui, kuris juos gali įvykdyti daug lengviau.
Susisiekimo ministerija įpareigota per tris mėnesius pakeisti taisyklių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo reikalavimams, ir sumokėti 40 530 Eur baudą.
Nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
Susisiekimo ministerija sprendimą skųs
Susisiekimo ministerija nesutinka su paskelbtu Konkurencijos tarybos nutarimu bei skirta bauda. Ministerija ketina Vilniaus apygardos administraciniam teismui skųsti šį tarybos sprendimą.
„Visų pirma, sprendimai, susiję su viešosios geležinkelių sistemos infrastruktūros naudojimu, buvo priimti dar 2020 m. tuometinio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Jais buvo siekiama užtikrinti efektyvų perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą ir nebuvo siekiama riboti jokių konkrečių asmenų, įskaitant UAB „Gargždų geležinkelis“, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros.
Ministerija niekada neturėjo ir neturi tokio tikslo, todėl nesutinkame su Konkurencijos tarybos išvada ir sprendimą skųsime teismui“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad prioriteto taisyklėmis valstybė nusprendžia, kokios geležinkelių transporto paslaugos teikimui turi būti teikiama pirmenybė, pvz., valstybė, siekdama paskatinti elektrinių traukinių naudojimą, gali nustatyti, kad prioritetas naudoti ribotą infrastruktūrą suteikiamas elektrinius traukinius naudojančiam vežėjui, arba, siekdama paskatinti kombinuotų vežimų plėtrą – suteikti prioritetą naudotis ribota infrastruktūra vežėjui, kuris krovinius veš puspriekabėmis ir pan. Tokie ir panašūs reikalavimai yra valstybės apsisprendimas ir neturėtų būti laikomi konkurencijos ribojimu.
Susisiekimo ministerija pažymi, kad 2020 m. balandžio 9 d. patvirtintos vadinamosios Prioriteto taisyklės yra dėl techninių charakteristikų riboto valstybės turto – viešosios geležinkelių infrastruktūros – efektyvaus panaudojimo garantija. Jos taikomos tik išimtiniu atveju, t. y. tik esant perpildytai viešosios geležinkelių infrastruktūrai, siekiant turimus ribotus valstybės išteklius išnaudoti kuo efektyviau.
Teigiama, kad tvirtinant 2022-2023 m. ir 2023–2024 m. traukinių tvarkaraščius jokios viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys nebuvo paskelbtos perpildytomis, todėl visiems besikreipusiems subjektams buvo skirti jų prašyti pajėgumai. Taigi, pastaraisiais metais šios taisyklės apskritai nebuvo taikomos praktikoje.
Ministerijos nuomone, konkurencijos ribojimu neturėtų būti laikoma Prioriteto taisyklėse nustatyta pareiga pajėgumų perpildytoje geležinkelių infrastruktūros dalyje prašančiam vežėjui įrodyti, kad jis atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus, t. y. turi geležinkelių riedmenų, traukinio mašinistų ir yra sudaręs sutartis dėl keleivių ar krovinių vežimo geležinkelių transportu. Priešingu atveju, tikėtina susidurti su situacija, kad labiausiai naudojamos geležinkelių linijos bus suteiktos tiems vežėjams, kurie net nėra pasirengę naudotis suteikta infrastruktūra.
