Marijampolės miesto bei priemiesčio keleivinio transporto sistemos tyrimus praėjusių metų pabaigoje atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. Marijos Burinskienės, padarė išvadą, kad šie viešojo transporto srautai organizuoti neracionaliai.

Mat autobusų ir mikroautobusų kursuodavo daug, bet jais važiuojančių keleivių būdavo tikrai ne tiek, kiek tikėtasi. Tą jau kurį laiką žinojo ir patys pervežėjai, ir savivaldybės valdininkai.

Kartu su studentais tyrę srautus mokslininkai stebėjo, kiek miestiečių važinėja maršrutiniais autobusais bei maršrutiniais taksi, ar maršrutai atitinka keleivių lūkesčius, kuriomis kryptimis būna didžiausi važiuojančiųjų srautai.

Tyrimas aprėpė 8 važinėjančių mieste autobusų maršrutus, 13 vykstančių ir už miesto ribų maršrutinių taksi bei dar 14 priemiestinių autobusų maršrutų. Nelengvai, bet tyrinėtojams pavyko suskaičiuoti, kad maršrutiniai taksi per vieną darbo dieną perveža apie 2704 keleivius (46,2 proc. visų viešojo transporto keleivių), mieste kursuojantys autobusai – apie 1605 (27,4 proc.), o priemiestiniais autobusais vidutiniškai darbo dieną važiuoja 1551 keleivis (26,4 proc).

Darbo dienomis vidutiniškai per parą iš viso būdavo pervežama 5860 keleivių, šeštadieniais – tik 1505, o sekmadieniais viešojo transporto paslaugų teprireikdavo vos 447 žmonėms.

Miesto transporto, kurio maršrutų tinklas daugiausia išsidėstęs pagrindinėmis gatvėmis, pervežimo paslaugomis tepasinaudodavo vos 12 proc. savivaldybės gyventojų. Mokslininkai padarė išvadas, jog maršrutų grafikai gyventojams nepatogūs – autobusai važinėja labai retai, o pervežimo atstumai – per maži: Marijampolės viešojo transporto maršrutų tinkle įrengtos net 92 stotelės.

Kai kada žmonės gal tokį atstumą nueina pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar pasirenka kitą susisiekimo būdą. Juolab kad Marijampolėje miesto autobusai dažniausiai važinėja tik piko metu – ryte, per pietus ir pavakare. Universiteto komanda Marijampolę pagyrė tik už patogias, šiuolaikiškai įrengtas, pusiau uždaro keleivių laukimo stoteles.

Patarė mažinti nuostolius

Miesto bei priemiesčio keleivinio transporto sistemą ištyrinėję mokslininkai Marijampolės savivaldybei bei jai pavaldaus autobusų parko vadovams pasiūlė kitaip organizuoti maršrutų eismą. Transporto specialistai siūlo Marijampolėje sukurti tik 5 pagrindinius maršrutus, kuriuos papildytų priemiestiniai maršrutai Kauno, Vilkaviškio, Kalvarijos, Krosnos ar Prienų link. Taip, pasak jų, keleivių turėtų padaugėti, o nuostolių – sumažėti. Be to, talpius, daugiaviečius autobusus siūloma keisti į ekonomiškesnius, 14 sėdimų keleivių vietų autobusiukus.

Vienas iš pasiūlymų yra visiškai atsisakyti maršrutinių taksi – Marijampolės savivaldybės viešojo transporto tinkle palikti tik miesto bei priemiestinių autobusų maršrutus. Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet savivaldybė turi teisę dalį maršrutų paremti iš mokesčių mokėtojų pinigų ir kompensuoti vežėjams susidarančius nuostolius. Šis finansavimas pavadintas socialine paslauga gyventojams, o jos metodika išdėstyta Susisiekimo ministro įsakyme.

Marijampoliečiams pasiūlyta pirmiesiems šalyje įvesti vieningą „laiko“ bilietą, su kuriuo keleivis pusę valandos galėtų važiuoti visais, kokiais jam tik reikia, miesto transporto maršrutais.

Nebuvo kam rūpintis

„Tai, ką nustatė mokslininkai, nebuvo didelė naujiena, nes ir mes manėme, kad egzistuoja tokios problemos“, – išklausęs mokslininkų išvadas sakė Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

Anot jo, pati savivaldybė radikalių būdų viešajam transportui pertvarkyti nesiėmė, nes jos administracijoje ilgą laiką nebuvo nė vieno transporto sritį kuruojančio specialisto. Toks įdarbintas tik praėjusių metų pabaigoje. Po nedidelių pertvarkymų savivaldybės administracijoje įkurta transporto tarnyba, kurioje dirbs 3 specialistai, rengsiantys visuomeninio transporto pertvarkos projektus.

Universiteto atstovės prof. M. Burinskienės nuomone, būtų gerai, kad iš tų darbuotojų nors vienas būtų ir transporto ekonomistas. Tuomet pati savivaldybės administracija gebėtų ne tik rengti viešojo transporto maršrutų tinklą, bet ir galėtų imtis toliau plėtoti visą viešąjį transportą, tam panaudodama sveiką vežėjų konkurenciją. Be to, atsirastų galimybės kaupti viešojo transporto duomenis, kurie padėtų tiksliau prognozuoti būtinus vietinio susisiekimo sistemos pakeitimus.