Verslas reikalauja atsakymų
Prieš dešimtmetį rengiant europinės vėžės geležinkelio ruožo nuo pasienio iki Rokelių specialųjį planą, Baraginės kaime šalia Marijampolės buvo numatyta pastatyti krovinių terminalą. Jau buvo surasta keletas potencialių užsienio investuotojų, kurie prisidėtų prie tokio terminalo statybos.
Tačiau prasidėjus kalboms apie tai, kad nauja sankasa geležinkelis iš viso gali būti netiesiamas, investuotojai suabejojo tokio logistikos terminalo perspektyva.
"Verslui svarbu žinoti, ar iš tiesų europinės vėžės geležinkelis bus tiesiamas nauja vėže, ar bus galimybės ja važiuojančiam traukiniui čia sustoti", - sako koncerno "Alga" prezidentas Kostas Jankauskas. Anot jo, verslininkams nereikia, kad kas nors europinės vėžės geležinkelio atšakas nutiestų iki pat įmonių, tą jos pasidarys pačios. Tačiau reikia pagaliau tiksliai žinoti, kuriomis vietovėmis eis geležinkelis, kada jis bus tiesiamas.
Savivaldai pridarė nuostolių
Jam pritaria ir Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Pasak jo, kai neaiški būsima "Rail Baltica" trasa, nebeaiškus ir kitas, netoli Marijampolės, tarp senosios geležinkelio vėžės ir naujosios, rengiamas investicinis projektas - pramoninė zona.
"Mes už šios zonos žemę - 67 hektarus - sumokėjome per 3 mln. litų, dar papildomai lėšų įdėjo valstybė - projektavimo darbams. Tačiau viskas stovi vietoje, nes projektas buvo priskirtas prie rezervinių. Jeigu greitai nauju pylimu nebus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis, gal vertėtų šioje išpirktoje žemėje kurti krovinių terminalą. Juk žemė jau yra išpirkta ir paruošiamieji bei projektavimo darbai ilgai neužtruktų", - svarstė Marijampolės meras.
Pramoninei zonai žemė buvo išperkama už jos hektarą mokant net iki 50 tūkst. litų. O dabar žemė, kurią tektų išpirkinėti geležinkeliui, gali kainuoti dar daugiau. V.Brazio teigimu, kai kurie savininkai jau yra užsiminę, kad be 200 tūkst. litų už hektarą jie net nesileisią į kalbas dėl žemės pardavimo.
Traukiniai dundės per miestą
Apie "Rail Baltica" perspektyvas pasikalbėti su marijampoliečiais atvykęs Susisiekimo ministerijos viceministras Algimantas Štaras tikino, kad europinės vėžės geležinkelis pro Marijampolę vis vien bus tiesiamas. Tiesa, nežinia kada.
Iš pradžių, nutiesiant papildomą bėgį, bus rekonstruojamas jau esamas geležinkelis. O naujasis ruožas - tolima perspektyva. "Niekas negali uždrausti verslininkams užsiimti krovinių logistika. Todėl ar statyti terminalą, ar ne, turi nuspręsti jie patys. Mes tam netrukdysime", - dėstė viceministras aiškumo vėl nesulaukusiems verslininkams.
Jis neslėpė, kad labiau nei verslo problemos jam rūpi, ar Marijampolės vietos valdžia neprieštarautų, jei per artimiausius porą metų, rekonstravus dabartinį geležinkelį į europinį, krovininiai traukiniai dundės per pačią Marijampolę. "Jei Marijampolei trukdo dabartinė geležinkelio sankasa, savivaldybė turi tai tiesiai pasakyti ir padėti išpirkti žemę galimai apylankai. Tačiau tuomet iškiltų kitų problemų - kur važiuotų keleiviniai traukiniai? Ar jiems stotį reikėtų statyti plyname lauke?" - neslėpė problemų viceministras.
V.Brazio nuomone, krovininiams traukiniams reikėtų nutiesti apylanką, kad jie riedėtų šalia miesto, pramoninės zonos pakraščiu. Mat dabartinė geležinkelio sankasa eina beveik per miesto centrą, kerta keletą itin judrių gatvių. Padidėjus važiuojančių krovininių traukinių srautams, kiltų papildomų automobilių transporto problemų.
