Šių metų birželio mėnesį Lietuvoje ir likusioje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos ES direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos nuostatos. Direktyva reglamentuojamos tiesiogiai vartotojams parduodamų prekių ir paslaugų pardavimo sutartys. Direktyvą privalu taikyti visoms pardavimo sutartims. Taigi, ji galioja ir oro bendrovėms, internetu pardavinėjančioms skrydžių bilietus.
Direktyvos 19 straipsnis „draudžia prekiautojams už konkrečių mokėjimo priemonių naudojimą imti iš vartotojų mokesčius, kurie viršija prekiautojo išlaidas, patiriamas naudojantis tokiomis priemonėmis“.
Minėta direktyva buvo priimta dar 2011 m. ir jos įsigaliojimui ruošėsi tokios bendrovės kaip „Wizz air“.
Pernai balandį „Wizz air“ paskelbė, kad atsisako visų rezervavimo mokesčių po Europos institucijų deklaravimo, kad pardavėjai negali taikyti skirtingo rezervavimo mokesčio, kuris skiriasi dėl pasirinkto apmokėjimo būdo.
Pigių skrydžių bendrovė pasirinko naują žingsnį – įvedė bendrą 8 eurų mokestį, kurį pavadino „administravimo“ mokesčiu.
Savo kainų politiką pakeitė ir „Ryanair“. Dar iki 2012 m. pabaigos „Ryanair” taikydavo papildomą mokestį, jei atsiskaitoma banko kortele, kai ji nėra speciali (angl. pre-paid) banko kortelė. Tačiau prieš porą metų įvedė bendrą administravimo mokestį ir taiko 2 proc. kreditinės kortelės mokestį.
Teigia, kad patiria papildomų išlaidų
Banko kortelės mokestis taikomas ir „Air Lituanica“ bilietų rezervavimo sistemoje. Atliekant bilieto pirkimo veiksmus siūloma pasirinkti mokėjimo būdą – el. bankininkystė (nuo 5 Lt), banko kortelė (75 Lt), banko pavedimas (0 Lt) arba Bitcoin'ai (0 Lt).
Pats pašnekovas pasakojo norėjęs pirkti bilietus su „Air Lituanica“, tačiau nustebo pamatytu mokesčiu vien už atsiskaitymo būdą.
Būtent kreditine kortele bilietus pirkti R. Širvinskas norėjo, nes jo turima kortelė garantuoja pirkinių internetu draudimą.
Pati „Air Lituanica“ aiškina, kad atsiskaitant banko kortelėmis yra patiriamos papildomos sąnaudos, todėl taikomas atsiskaitymo mokestis. Bendrovė informavo, kad vis dėlto daugiausia klientų atsiskaito banko pavedimu, kuris kainuoja pagal kiekvieno banko tarifą.
„Air Lituanica“ bilietų rezervacijos paslaugas perka iš įmonės UAB „Interneto partneris“, valdančios greitai.lt.
Neaišku, kas prižiūri
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė Solveiga Kuzienė priminė ir Lietuvoje galiojantį Mokėjimų įstatymą.
Jame numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas negali trukdyti mokėtojui siūlyti nuolaidą, siekiančią naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Tačiau gavėjui draudžiama reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.
„Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad paslaugos teikėjui, kuris gauna mokėjimo operacijos lėšas, draudžiama reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą“, - teigė ji.
VVTAT atstovė pabrėžė, kad mokėjimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą prižiūri Lietuvos bankas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji teisininkė Jekaterina Govina taip pat patvirtino, kad pagal Lietuvoje galiojantį įstatymą gavėjui yra draudžiama reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.
Nepaisant to, kad Lietuvos banko atstovė teigė, kad iš turimos informacijos ji negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad „Air Lituanica“ faktiškai taiko papildomą komisinį atlyginimą už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.
J. Govina teigė, kad „Air Lituanica“ nėra Lietuvos banko prižiūrima įmonė ir Lietuvos bankas nėra kompetentinga institucija nagrinėti „Air Lituanica“ vykdomą veiklą.
„Manome, kad kompetentinga institucija tokiu atveju būtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, - akcentavo ji.
