Avarijos paralyžiuoja eismą
Pro Kauną besidriekiančiame, pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Klaipėda nuolat susidarančios milžiniškos spūstys jau senokai tapo tiek kauniečių, tiek pro miestą vykstančių vairuotojų galvos skausmu.
Ypač problemiška atkarpa nuo Muravos sankryžos iki IX forto. Įvykus eismo nelaimei, kaipmat sustoja eismas pagrindiniame šalies kelyje, nusidriekia milžiniškos automobilių eilės.
Vasario 1-osios vakarą Islandijos plente, prekybos ir pramogų centro „Mega“ prieigose, susidūrus keliems lengviesiems automobiliams ir vilkikui buvo paralyžiuotas eismas uostamiesčio kryptimi, o spūstis nusidriekė net iki Muravos sankryžos. Vieni vairuotojai kantriai laukė eilėje, kiti bandė vykti per Kauną. Per vakarinį transporto piką tai sukėlė dar daugiau sunkumų.
Grūstis susidarė ir Jonavos gatvėje. Magistrale Klaipėdos link važiuoti ketinę vairuotojai ilgai laukė, kol jiems pavyks prasiskverbti į avarijos paralyžiuotą pagrindinį šalies kelią.
Tiek policijos atstovai, tiek eismo specialistai pripažįsta – situacija šioje vietoje yra itin kebli. Siauras kelias ir neišplėtota infrastruktūra neatitinka šių dienų reikalavimų. Labai išaugus ne tik vietinio, bet ir tranzitinio transporto srautams, niekas neabejoja − būtina imtis skubių eismo pertvarkų.
Spūsčių problemą sprendė ministerijoje
Nuolat pasikartojanti situacija − milžiniškos spūstys kelyje A1 ties Kaunu − tampa ne tik kauniečių, bet ir visos šalies problema. Jau senokai į Kauno prieigas dėmesį atkreipė ir Susisiekimo ministerijos specialistai.
„Pagrindinė problema, kad šiam keliui beveik nėra jokių kitų alternatyvų. Jeigu ant tilto per Nerį įvykta eismo nelaimė, vienintelė išeitis – vykti per Kauno miestą. Kito pasirinkimo vairuotojai tiesiog neturi“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Pasak V. Pumpučio, posėdyje, kuriam pirmininkavo abu viceministrai, dalyvavo visų suinteresuotų šalių − Kelių direkcijos, Kauno savivaldybės bei prekybos ir paslaugų centrą „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic Red“ − atstovai.
Projektus paskelbs kovą
„Iš pradžių norime įrengti saugias nuovažas į kelią Vilnius–Klaipėda. Norime ilginti greitėjimo-lėtėjimo juostas, įrengti papildomų kelio ženklų, kad vairuotojai galėtų lengviau orientuotis. Taip pat ketiname atlikti keletą esminių rekonstrukcinių, kad vairuotojams būtų lengviau pasiekti miestą vykstant iš kitos „Megos“ pusės“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė V. Pumputis.
Pasiūlymų projektai jau paruošti, tačiau dar tebederinami. Eismo pakeitimus visuomenei ruošiamasi pristatyti jau kovo pabaigoje − balandžio pradžioje.
Pašnekovas minėjo, kad pagaliau pavyko iš dalies išspręsti vieną problemą. Rytais, vos tik įvykdavo eismo įvykis nusukime iš Panerių gatvės A. Meškinio tilto link, nuo IX forto susidarydavo automobilių grūstys.
Dabar ten įrengti eismą per rytinį piką draudžiantys ženklai.
„Per rytinį piką iš Panerių gatvės sukti į kelią, vedantį Vilniaus link, tikrai pavojinga. Nuo kalno leidžiasi didžiuliai automobilių srautai, o šioje vietoje nėra greitėjimo juostos, taip pat negalime jos įrengti. Užtenka vieno techninio įvykio, kad „užsikištų“ visa magistralė. Jei vairuotojai nepaisys rytais eismą draudžiančio kelio ženklo, būsime priversti šią atkarpą uždaryti techninėmis priemonėmis, įrengiant užtvarą. Dabar viskas priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo“, − konstatavo V. Pumputis.
Žadama platinti tiltus
Susisiekimo ministerijos ateities planuose – ne tik greitėjimo ir lėtėjimo juostų ilginimas „Megos“ prieigose ar dar vieno viaduko įrengimas.
Žadama imtis globalių Islandijos plento rekonstrukcijų. Numatyti ir grandioziniai planai – du kartus praplatinti vieną šalia kito pastatytus, per Nerį besidriekiančius tiltus, pavadintus A. Meškinio vardu.
Svarstoma, kad pirmiausia bus ardomos vieno tilto konstrukcijos ir statomas naujas, dukart platesnis tiltas. Baigus darbus, būtų imtasi kito, šalia esančio tilto.
Pasak V. Pumpučio, būtina spręsti dar vieną problemą. Kylant nuo Jonavos gatvės automagistralės link, greitėjimo juosta šioje vietoje akivaizdžiai per trumpa. Esant dideliam Klaipėdos link vykstančių automobilių srautui, šioje vietoje formuojasi nemažos transporto spūstys, vairuotojai priversti gaišti laiką.
„Tose vietose, kur įrengtos įvažos, pagrindiniu keliu vykstantys vairuotojai turėtų persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Taip į pirmąją lengviau galėtų įvažiuoti automobiliai, būtų mažiau spūsčių. Viskas priklauso nuo vairuotojų kultūros ir jų sąmoningumo“, − sakė V. Pumputis.
Greitį ribos švieslentėmis
Ką daryti, kad vairuotojai kuo greičiau sužinotų apie netoliese įvykusią avariją ir galėtų pasirinkti kitą maršrutą?
Vienareikšmio atsakymo Susisiekimo ministerijos atstovas pateikti negalėjo. Užsienio šalių didmiesčiuose veikia įvairios perspėjimo sistemos, tačiau radijo bangomis signalą priimanti įranga montuojama tik naujuose automobiliuose.
Apie įvykusias nelaimes ir užtvertus kelius mūsų šalyje informuoja radijo stotys, informacija sklinda ir socialiniuose tinkluose. Tačiau juk ne kiekvienas vairuotojas klauso radijo, o vairuojant naršyti socialiniuose tinkluose ryžtųsi nebent savo ir kitų gyvybės nevertinantis nesusipratėlis.
„Kad kilus avarijai magistraliniame kelyje nesusidarytų spūstys, Europos šalyse yra mažinamas greitis. Visame kelyje A1 bus įrengtos švieslentės, kurios informuos apie priekyje įvykusią avariją, gresiančią spūstį, taip pat įsižiebs greitį ribojantys kelio ženklai“, − sakė V. Pumputis.
Anot eismo saugumo specialisto, gal kam ir kvailai atrodys reikalavimas greitkeliu važiuoti vos 70 kilometrų per valandą greičiu, tačiau, remiantis užsienio šalyse išbandyta praktika, eismo greičio ribojimas leidžia išvengti spūsčių.
„Likus dešimčiai kilometrų iki Kauno tikslinga greitį sumažinti iki 70 kilometrų per valandą, kad vairuotojas nestovėtų spūstyje“, − sakė V.Pumputis.
Šias švieslentes valdys ir greitį mažins sistemą prižiūrėsiantys dispečeriai, iš policijos ar kitų specialiųjų tarnybų gavę informaciją apie ką tik įvykusią, eismą stabdančią nelaimę.
Informacija apie spūstis – realiuoju laiku
Šalia Kauno jau yra įrengti pirmieji elektroniniai kelio ženklai. Šiais metais jų turėtų atsirasti dar daugiau.
„Vairuotojai po truputį pratinami prie naujosios sistemos. Kita vertus, vairuotojai turi suprasti, kad šių šviečiančių kelio ženklų reikšmė tokia pati kaip ir tradicinių. Norint išvengti spūsčių, jų būtina paisyti. Olandijoje užsidegus eismą ribojantiems ženklams, automatiškai nustatomi ir greičio matuokliai. Šio reikalavimo nepaisęs vairuotojas vėliau turi sumokėti baudą. Manau, kad ši praktika ateityje bus taikoma ir mūsų šalyje“, − svarstė V. Pumputis.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas vairuotojams patarė, kaip greičiausiai galima sužinoti apie keliuose susidariusias spūstis ir pasirinkti optimalų maršrutą.
Informacija realiuoju laiku pateikiama interneto milžinės „Google“ žemėlapiuose. Tereikia meniu langelyje pasirinkti, kad būtų rodomas ir eismo sąlygų (angl. traffic) sluoksnis.
Žalia spalva pažymėtas kelio ruožas reiškia, kad eismas juo vyksta įprastiniu greičiu, o tamsiai raudona – jog automobiliai stovi. Dvi tarpinės spalvos leidžia susidaryti vaizdą apie automobilių srautų judėjimo intensyvumą tam tikruose kelio ruožuose. Informaciją apie eismo sąlygas „Google“ pateikia, surinkusi ir išanalizavusi vietos nustatymo (GPS) duomenis iš daugybės mobiliųjų telefonų. Tokiu būdu gaunami duomenys apie įprastinį automobilių greitį tam tikruose greičio ruožuose, operatyviai fiksuojami nukrypimai nuo normos.
„Aš pats kartais naudojuosi šia sistema, laikiklyje įtvirtinęs išmanųjį telefoną. Tai − iš tiesų labai patogu, važiuojant ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Google maps“ sistema informaciją apie spūstis pateikia tiksliausiai ir operatyviausiai“, − sakė V. Pumputis.
Ašigalio gatvė susijungs su magistrale
Susisiekimo ministerijos planuojamos pertvarkos yra ne vienintelės, kuriomis norima sumažinti spūstis Islandijos plente.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras minėjo, kad ketinama įrengti papildomą įvažą į magistralę Vilnius – Klaipėda.
Naujos kelio atkarpos Islandijos plentą turėtų sujungti su Ašigalio gatve, ties troleibusų depu. Kada prasidės kelio tiesimas – dar nėra tiksliai aišku, pirmiausia savo darbą turi atlikti projektuotojai.
Deja, techninės galimybės leis su Ašigalio gatve sujungti tik pirmąją Vilniaus link vedančio kelio eismo juostą. Vienu iš kelių bus galima iš magistralės pakilti į Ašigalio gatvę, o kitu – iš jos nusileisti magistralėn ir vykti sostinės link. Manoma, kad tai turėtų bent iš dalies išspręsti spūsčių problemas, kurios per piką susidaro Muravos sankryžoje bei Jonavos gatvėje, ties įsukimu į Islandijos plentą.
Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas P. Keras užsiminė, kad ateityje šioje vietoje numatyta įrengti ir viaduką. Juo vairuotojai galėtų pasiekti Klaipėdos link vedantį kelią.
